Pasak skyriaus vedėjos Daivos Pilypaitytės (dešinėje), darbo krūviai dėl būsto šildymo kompensacijų skyrimo didžiuliai tiek seniūnijų socialinio darbo organizatorėms, tiek skyriaus darbuotojoms. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Seimas grąžino iki 2020m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Ko gero, dėl įsigaliojusios naujos tvarkos kompensacijas už 2023–2024 m. šildymo sezoną gaus ne visi prašymus pateikę rajono gyventojai.
Mato problemą
Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo tvarkos klausimus pasitarimo metu kėlė ir seniūnai. Žvirgždaičių seniūnės Giedrės Snudaitienės pastebėjimu, gyventojai susiduria su tokia problema – Žvirgždaičiai deklaruojami kaip miestelis ir gyventojų turtas čia vertinamas brangiau, todėl kai kurie žmonės ir negauna kompensacijų.
„Pats miestelis neturi nei 500 gyventojų, ar yra kažkokios procedūros, kaip pakeisti miestelio statusą į kaimiškos vietovės?“ – kėlė klausimą seniūnė.
Į tokį pastebėjimą vicemeras Darius Jakavičius atsakė, kad dauguma gyventojų turi žemės, kurią, anot jo, kai kurie gyventojai „laiko juodai dienai“, ir rekomendavo, „gyventojams susitvarkyti savo turtą, kurio seniai neturi, bet jis vis tiek kybo Registre“.
„Manau, socialiniai darbuotojai labai daug tuščio darbo turi: sėdi, spausdina lapus ir vežiojam po to pakais. Ar nebūtų galima atsisakyti to popierinio varianto ir pateikti gyventojų prašymus per savivaldybės DVS sistemą? – svarstė Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas. – Turi žmogus namą nusipirkęs su paskola, bet negauna kompensacijos, nes turi namą, kurio realiai dar neturi. Jei neturėtų namo, negalėtų net pretenduoti į kompensaciją. Turi namą, bet negali pretenduoti dėl per didelės turimo turto vertės.“
Kaip kalbėjo Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, jo žiniomis, kad gautų šildymo kompensaciją, „žmonės išregistruoja ūkius, vaikus“.
„Noriu akcentuoti, kad kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms. Prašau, pažiūrėkit, seniūnai, yra tikrai labai labai sunkiai gyvenančių žmonių, kurie galbūt nežino, kad gali gauti tą paramą. O kažkur kūrenimui šakas renkasi, – ragino vicemeras. – Žinot, kada man labiausiai skauda, kai ateina gyventojo prašymas į globos namus. Pasirodo, kad žmonės neturi nei jokio turto. Pragyvenę visą gyvenimą, tačiau yra beturčiai. Pasirodo, visas turtas prieš metus perrašytas vaikams. Ir tada tūkstantį eurų kiekvieną mėnesį moka savivaldybė. O Konstitucijoje įrašyta, kad vaikai senatvėje tėvais turi rūpintis. O gaunasi, kad savivaldybė rūpinasi savo biudžeto lėšomis.“
Skiriasi turto vertė
Pasiteiravus seniūnijose dirbančių socialinio darbo organizatorių, šios tvirtino, kad daug gyventojų būsto šildymo kompensacijos negauna dėl viršijančio valstybės nustatyto turto normatyvo. Pasak Barzdų seniūnijos socialinio darbo organizatorės Ritos Dumbliauskės, turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – rajono miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi.
„Seniūnijų kaimai turi didesnes valstybės nustatytas turto normas. O štai miestelio statusą turintys Barzdų ir Žvirgždaičių miesteliai jau neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, miestelio gyventojas turto gali turėti apytiksliai apie 16 tūkst. eurų, tačiau gyvenamasis namas Registrų centre yra įvertintas apie 20 tūkst. eurų. Ir čia iškart gaunasi normatyvo viršijimas. Kaimų gyventojai, jei turi gyvenamąjį namą ir žemės ūkio paskirties žemės, tai valstybės nustatyta turto norma yra apie 50 tūkst.“, – kalbėjo R. Dumbliauskė pridurdama, kad tiek Barzdų, tiek Žvirgždaičių seniūnijose beveik pusė gyventojų prašymų neatitinka reikalavimų.
Štai Šakių seniūnijoje norinčių gauti šildymo lengvatą prašymus priima trys specialistės. Pasak socialinio darbo organizatorės Vaidos Makūnienės, nuo spalio 1 d. iki šios savaitės buvo gauti 636 prašymai, netenkinti, kurie viršija nustatyto turto vertę, buvo 165 prašymai.
Prašo supratimo
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, iki šiol iš gyventojų, norinčių gauti būsto šildymo lengvatą, gauta 1 tūkst. 967 prašymai. Kompensacijos skirtos 36 proc., neskirta 0,2 proc., nenagrinėti prašymai sudaro 63,8 proc. Kaip patikslino Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, toks didelis nenagrinėtų prašymų-paraiškų procentas, nes buvo sugrąžintas turto vertinimas.
„Be abejo, padidėjo darbuotojų krūvis, nes kreipiasi dauguma asmenų, kuriems buvo skirtos kompensacijos praeitais metais, kuomet nebuvo vertinamas asmens turimas turtas“, – tvirtino D. Pilypaitytė.
Skyriaus vedėja dar kartą primena, kad, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, vertinama turimo turto visuma: nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). Anot jos, informacijos apie privalomą registruoti turtą gyventojams pateikti nereikia, nes šią informaciją skyrius gauna iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt., tačiau skiriant kompensacijas vertinamos ir turimos piniginės lėšos, kurios turi neviršyti piniginių lėšų normatyvo šeimai, todėl seniūnijų specialistai, priimdami prašymus, gali paprašyti gyventojų pateikti banko sąskaitų išrašus.
„Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama. Be to, savivaldybė, įvertinusi individualią situaciją, piniginę socialinę paramą gali skirti išimties tvarka“, – sako D. Pilypaitytė.
Pasiteiravus, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, D. Pilypaitytė pabrėžia, kad skyriaus ir seniūnijų darbuotojai susiduria su dideliu darbo krūviu, nepatenkintais klientais.
„Socialiniai darbuotojai daug laiko sugaišta vertindami gyventojų turtą, nes reikia vertinti visų šeimos narių turimą turtą. Prašymui-paraiškai priimti vidutiniškai užtrunkama apie 40 min. Taip pat įtakos turi ir prieiga prie programos registrų, nes kartais jie neveikia. Be šių prašymų, socialiniai darbuotojai dar turi atlikti ir kitus darbus. Pavyzdžiui, maisto produktų dalinimas, kuris buvo ir spalio mėnesį, ir lapkričio mėnesį, surašyti buities tyrimo aktus dėl naujai besikreipiančiųjų socialinės paramos bei socialinių paslaugų teikimo ir kai Socialinės paramos skyrius atstovauja bylose dėl globos ir rūpybos nustatymo bei turto administratoriaus paskyrimo“, – sako vedėja pridurdama, kad iš gyventojų sulaukiama daugiausiai nusivylimo, kai jiems pagal turto normatyvą nepriklauso būsto šildymo kompensacija.
„Dažniausiai gyventojai sako, kad pernai valstybė buvo labai dosni, davė visiems, kam reikia ir nereikia. Todėl prašau gyventojų kantrybės ir supratimo. Prašymai bus išnagrinėti ir kam būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso – bus paskirta ir išmokėta“, – pokalbį užbaigė D. Pilypaitytė.
„Pats miestelis neturi nei 500 gyventojų, ar yra kažkokios procedūros, kaip pakeisti miestelio statusą į kaimiškos vietovės?“ – kėlė klausimą seniūnė.
Į tokį pastebėjimą vicemeras Darius Jakavičius atsakė, kad dauguma gyventojų turi žemės, kurią, anot jo, kai kurie gyventojai „laiko juodai dienai“, ir rekomendavo, „gyventojams susitvarkyti savo turtą, kurio seniai neturi, bet jis vis tiek kybo Registre“.
„Manau, socialiniai darbuotojai labai daug tuščio darbo turi: sėdi, spausdina lapus ir vežiojam po to pakais. Ar nebūtų galima atsisakyti to popierinio varianto ir pateikti gyventojų prašymus per savivaldybės DVS sistemą? – svarstė Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas. – Turi žmogus namą nusipirkęs su paskola, bet negauna kompensacijos, nes turi namą, kurio realiai dar neturi. Jei neturėtų namo, negalėtų net pretenduoti į kompensaciją. Turi namą, bet negali pretenduoti dėl per didelės turimo turto vertės.“
Kaip kalbėjo Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, jo žiniomis, kad gautų šildymo kompensaciją, „žmonės išregistruoja ūkius, vaikus“.
„Noriu akcentuoti, kad kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms. Prašau, pažiūrėkit, seniūnai, yra tikrai labai labai sunkiai gyvenančių žmonių, kurie galbūt nežino, kad gali gauti tą paramą. O kažkur kūrenimui šakas renkasi, – ragino vicemeras. – Žinot, kada man labiausiai skauda, kai ateina gyventojo prašymas į globos namus. Pasirodo, kad žmonės neturi nei jokio turto. Pragyvenę visą gyvenimą, tačiau yra beturčiai. Pasirodo, visas turtas prieš metus perrašytas vaikams. Ir tada tūkstantį eurų kiekvieną mėnesį moka savivaldybė. O Konstitucijoje įrašyta, kad vaikai senatvėje tėvais turi rūpintis. O gaunasi, kad savivaldybė rūpinasi savo biudžeto lėšomis.“
Skiriasi turto vertė
Pasiteiravus seniūnijose dirbančių socialinio darbo organizatorių, šios tvirtino, kad daug gyventojų būsto šildymo kompensacijos negauna dėl viršijančio valstybės nustatyto turto normatyvo. Pasak Barzdų seniūnijos socialinio darbo organizatorės Ritos Dumbliauskės, turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – rajono miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi.
„Seniūnijų kaimai turi didesnes valstybės nustatytas turto normas. O štai miestelio statusą turintys Barzdų ir Žvirgždaičių miesteliai jau neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, miestelio gyventojas turto gali turėti apytiksliai apie 16 tūkst. eurų, tačiau gyvenamasis namas Registrų centre yra įvertintas apie 20 tūkst. eurų. Ir čia iškart gaunasi normatyvo viršijimas. Kaimų gyventojai, jei turi gyvenamąjį namą ir žemės ūkio paskirties žemės, tai valstybės nustatyta turto norma yra apie 50 tūkst.“, – kalbėjo R. Dumbliauskė pridurdama, kad tiek Barzdų, tiek Žvirgždaičių seniūnijose beveik pusė gyventojų prašymų neatitinka reikalavimų.
Štai Šakių seniūnijoje norinčių gauti šildymo lengvatą prašymus priima trys specialistės. Pasak socialinio darbo organizatorės Vaidos Makūnienės, nuo spalio 1 d. iki šios savaitės buvo gauti 636 prašymai, netenkinti, kurie viršija nustatyto turto vertę, buvo 165 prašymai.
Prašo supratimo
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, iki šiol iš gyventojų, norinčių gauti būsto šildymo lengvatą, gauta 1 tūkst. 967 prašymai. Kompensacijos skirtos 36 proc., neskirta 0,2 proc., nenagrinėti prašymai sudaro 63,8 proc. Kaip patikslino Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, toks didelis nenagrinėtų prašymų-paraiškų procentas, nes buvo sugrąžintas turto vertinimas.
„Be abejo, padidėjo darbuotojų krūvis, nes kreipiasi dauguma asmenų, kuriems buvo skirtos kompensacijos praeitais metais, kuomet nebuvo vertinamas asmens turimas turtas“, – tvirtino D. Pilypaitytė.
Skyriaus vedėja dar kartą primena, kad, skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, vertinama turimo turto visuma: nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.). Anot jos, informacijos apie privalomą registruoti turtą gyventojams pateikti nereikia, nes šią informaciją skyrius gauna iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt., tačiau skiriant kompensacijas vertinamos ir turimos piniginės lėšos, kurios turi neviršyti piniginių lėšų normatyvo šeimai, todėl seniūnijų specialistai, priimdami prašymus, gali paprašyti gyventojų pateikti banko sąskaitų išrašus.
„Kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams po jos gavimo, tuo atveju, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama. Be to, savivaldybė, įvertinusi individualią situaciją, piniginę socialinę paramą gali skirti išimties tvarka“, – sako D. Pilypaitytė.
Pasiteiravus, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, D. Pilypaitytė pabrėžia, kad skyriaus ir seniūnijų darbuotojai susiduria su dideliu darbo krūviu, nepatenkintais klientais.
„Socialiniai darbuotojai daug laiko sugaišta vertindami gyventojų turtą, nes reikia vertinti visų šeimos narių turimą turtą. Prašymui-paraiškai priimti vidutiniškai užtrunkama apie 40 min. Taip pat įtakos turi ir prieiga prie programos registrų, nes kartais jie neveikia. Be šių prašymų, socialiniai darbuotojai dar turi atlikti ir kitus darbus. Pavyzdžiui, maisto produktų dalinimas, kuris buvo ir spalio mėnesį, ir lapkričio mėnesį, surašyti buities tyrimo aktus dėl naujai besikreipiančiųjų socialinės paramos bei socialinių paslaugų teikimo ir kai Socialinės paramos skyrius atstovauja bylose dėl globos ir rūpybos nustatymo bei turto administratoriaus paskyrimo“, – sako vedėja pridurdama, kad iš gyventojų sulaukiama daugiausiai nusivylimo, kai jiems pagal turto normatyvą nepriklauso būsto šildymo kompensacija.
„Dažniausiai gyventojai sako, kad pernai valstybė buvo labai dosni, davė visiems, kam reikia ir nereikia. Todėl prašau gyventojų kantrybės ir supratimo. Prašymai bus išnagrinėti ir kam būsto šildymo išlaidų kompensacija priklauso – bus paskirta ir išmokėta“, – pokalbį užbaigė D. Pilypaitytė.
Diana iš Panovių:
