Naumiestietis Jonas Severinas Matijošaitis už šaulių tradicijų puoselėjimą, aktyvią veiklą bei nuoširdų darbą šiais metais jau gavo keturis įvairaus lygio apdovanojimus. Vyriškis pripažįsta, kad būti įvertintam malonu, tad visiems pataria veikti, judėti ir nesėdėti vietoje.

 

 

Buvęs tremtinys, Kudirkos Naumiestyje gyvenantis J. S. Matijošaitis svetingai atveria namų duris. Jo kambario sienas puošia ne viena padėka ir apdovanojimas, skirti už nuopelnus Šaulių sąjungai, už aktyvumą. Pirmasis jų gautas 1990-aisiais. Jonas apdovanotastrečiojo laipsnio Atminimo ženklu „Su sąjūdžiu už Lietuvą“ ir sąjungos Garbės šaulio ženklu. Vien šiais metais jis gavo keturis įvairius apdovanojimus.

Į Šaulių sąjungą J. S. Matijošaitis įstojo 1995 metais. Ne vienerius metus buvo kuopos vadas, kol šias pareigas perleido kitam aktyviam naumiestiečiui Antanui Varankovui. Dabar Jonas – pagyvenusių šaulių būrio vadas. Jis pripažįsta, kad būti įvertintam malonu, bet tuo pačiu patikina, kad tai atsirado ne šiaip sau. „Reikia aktyviam būti, judėti, veikti, nes kitaip nieko nebus. Dabar žmonės nieko nenori, neenergingi“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Užtat jis stengiasi būti kitoks. Kasmet vyksta į politinių kalinių ir tremtinių sąskrydį Ariogaloje, aktyviai dalyvauja vietiniuose renginiuose, sako prakalbas. Kadangi turi savo autobusiuką, neatsisako nuvežti į renginius, susitikimus ar ekskursijas. Ypač šaulius ar tremtinius, nes jie – likimo broliai.

Prisimindamas praeitį, J. Matijošaitis pasakoja, kad vienas pirmųjų įstojo į Sąjūdį, 1991 metais organizavo važiavimus į Vilnių ir drąsiai pasisakė už Lietuvą be rusų. Visgi kalbėdamas apie šiandieninę visuomenę jis neslepia nusivylimo, kad žmonės praradę tikrąsias vertybes, aptingę, apatiški. „Visada reikia gražumu. Tiek valstybė su valstybe, tiek žmogus su žmogum“, - gyvenimiška patirtimi dalijosi naumiestietis. Tad ir toliau kiek galės, tiek stengsis dėl Tėvynės ir kitų. Svarbiausia, kaip svarsto Jonas, kad būtų sveikatos, nes tokiame amžiuje ji – brangiausias turtas.

„Draugo“ inf.