Visuomenė stebėjo įtampą, kilusią tarp Vilniaus mero Artūro Zuoko ir seksualinių mažumų dėl leidimo rengti jų eitynės Gedimino prospekte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė eitynes leisti ir atmetė Vilniaus valdžios skundą, kuriuo ji ginčijo žemesnės instancijos teismo sprendimą.

 

Šiuo klausimu galiu pareikšti tik savo asmeninę nuomonę. Aš tai manau, kad mes per daug esam demokratiški, lojalūs ir nesilaikom savo tradicijų ir požiūrio į šitą problemą. Vadinu tai problema. Man asmeniškai nesuvokiami yra dalykai kaip gali vyras su vyru būti šeima. Moteris su moterim dar suprasčiau, nors sunkiai. Jos yra švelnios, mūsų visų gimdytojos, Dievo sukurtos, iš prigimties moteris yra savo gyvenimo požiūriu kitokia nei vyras. Na, o kaip du vyrai gali būti šeima? Nepalaikiau, nepalaikysiu ir niekada nepritarsiu. Mane tegu šaudo, ką nori daro, aš galiu pasakyti ir į bažnyčią nuėjęs Dievo palaimos, paramos prašyti: „Apsaugokit nuo tokių šeimų ir nuo tokių vaikų augintojų.“ Aš į tai reaguoju taip, kaip man diktuoja sąžinė, širdis ir protas. Ir tų, kurie mane smerks, požiūrį priimsiu kaip iššūkį man, ir niekada savo žodžio neatsiimsiu. Kritikos nebijau, tegu kritikuoja, jeigu turi kuo pagrįsti. Aš neturiu, nes neįsivaizduoju, kaip vyras vyrui gali būti meilė ir šeima.

Labai griežtai aš žiūriu į tai. Aš ne prieš lygias teises, bet už normalias teises, normalų požiūrį į gyvenimą ir normalius veiksmus. Aš tai sakau todėl, kad nuo jaunystės negalėdavau gulėt šalia kito vyro, ar net kad sūnus augesnis būdamas atsigultų šalia; man yra kažkoks nenormalus jausmas normaliam žmogui. Nežinau, koks jiems ten gali būti jausmas? Kas tai? Nukrypimo stadija? Nemoku aš įvardinti to proceso, nemoku, negaliu, nesuprantu ir kas kaip nori, tas tegul taip galvoja.

Ir kai reikalaujama pačios pagrindinės gatvės, Gedimino prospekto jų demonstravimui ir taip toliau, tai jau, manau, yra perkopti visi lygiai, kokie yra galimi. Zuoką aš šitoje vietoje palaikau, jo priimtas sprendimas tikrai protingas. Gedimino prospektu nebuvo leista daug kitokių, normalių žmonių paradų, tam buvo paskirtas Panerio kelias. Nebuvo išimtis nei žemdirbiams - eitynės vyko prie Sporto rūmų, mus tenkino toks sprendimas. O čia tai toks pasirodymas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos parlamentui proga. Pastebiu, kad atvažiavęs iš kažkur, kitos valstybės pilietis diktuoja Lietuvos didžiajai daugumai. Keli procentai jų yra čia? Kaip mes turime toleruoti visą tą jų gyvenimą, elgseną ir nelaimės savybes? Tai palaukit, būkit kuklūs. Niekas nedraudžia. Darbinėje veikloje – aš visus vertinu vienodai. Visi lygūs. Noriu tai pabrėžti. Jei yra kompetentingi, atlieka profesionaliai savo darbą, viskas gerai. Bet anoje veikloje – man jau nesuvokiama.

Aš manau, kad jis nelaimingas gimęs šiam pasaulyje. Bet nereiktų būti aukščiau visų normalių žmonių ir reikalauti išskirtinių sąlygų, demonstruoti, kokie jie visi yra. Iš tiesų tai yra nelaimė, bėda, aš tą pripažįstu, bet reikėtų būti kuklesniems ir nenorėti kitus paversti tokiais, kaip jų ta prigimtinė savybė. Kuri yra bloga. Tai baisiau negu liga.

Prašau, aš neprieštarauju prieš tokias eitynes, nes jau gyvenimo ir taip nuskriausti žmones, tegu pavaikšto. Tačiau ne išskirtinėmis sąlygomis. Ir nereikalaudami, kad prospektu mes turime žygiuoti. Manau, kad savivalda turi teisę uždrausti. Jei jau savivaldos Lietuvoje nėra, tai tada nieko nėra. Kam tas gaspadorius savo teritorijoje, kam ta savivaldybė, kam ta taryba, jei neturi jokių teisių? Eisena ir eismui, ir žmonėms trukdys. Sukvietė daugybę iš visos Europos. Tai palaukite, žygiuokite jūs nors ir visą dieną iš vieno galo į kitą tuo Paneriu. Gėrėkitės gamtos ir miesto grožiu, architektūra ir visa kita. Bet jūs supraskite, kad didžioji dauguma tai yra normalūs žmonės. Tegu vaikščioja kad ir savaitę paskirtoje vietoje. O ne taip, kad tik Gedimino prospektu, ir kad Zuokas yra blogas.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko:
„Tai yra tokie pat mokesčių mokėtojai ir jie turi turėti lygias teises su visais piliečiais.“

 

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko teigia, jog visoje Europoje vyrauja tendencija, kad seksualinių mažumų atstovai traukia į didmiesčius: Lesbietėms, gėjams, biseksualams, transseksualams (LGBT) lengviau gyventi dideliame mieste, nes ten yra sukurta tokių žmonių infrastruktūra. Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune gyvenimas šioks toks yra, o jei kalbėti apie gyvenimą provincijoje, drįstu sakyti, kad čia yra LGBT žmonių „nublukinimas“. Viešoje erdvėje jie vargu ar gali išdrįsti gyventi savo gyvenimą, todėl slepiasi ir tampa pažeidžiami. Kitoks visada labiau matomas ir ne paslaptis, vargu, ar jis sulauks palaikymo iš kitų. Vargu ar rasite drąsuolių, kurie papasakotų apie savo gyvenimo lūkesčius ir problemas. Dėl to jaunimas migruoja ir randa atgaivos didmiesčiuose, ko negali suteikti mažo miesto bendruomenė.“

V. Simonko pastebi, jog naujausių, gegužės mėnesį atliktų, tyrimų duomenimis, Lietuva yra pirmaujanti neigiamais rodikliais ir mūsų šalyje LGBT žmonės jaučiasi blogiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Labai pažeidžiami yra paaugliai, o ypač provincijoje – jie patenka į didelę savižudybių rizikos grupę, kadangi pas mus homoseksualumas turi neigiamą atspalvį, kalbėti apie jį pozityviai – neįmanoma. Tam prieštarauja ir įstatymai, mat nepilnamečių informacijos apsaugos įstatymas neleidžia pateikti informacijos apie LGBT gyvenimą. Paauglys paliekamas visiškoje nežinioje ir tampa priklausomas nuo atsitiktinės pagalbos ir jaunimo linijų darbuotojų profesionalumo. V. Simonko teigia, kad tokie žmonės visada gali ieškoti pagalbos ir jų organizacijoje. „Lietuvoje didelis skaičius paauglių, kurie susiduria su priekabiavimu, dėl orientacijos tai 100 proc. atvejų. Pagalvokite apie tai, kokį košmarą jie išgyvena ir negali iškelti į viešumą.“

V. Simonko teigia, jog preliminariais duomenimis LGBT yra apie 5 -7proc.: „Tai darbingi, mokesčius mokantys Lietuvos piliečiai, jie turi tokias pačias teise gyventi normalų gyvenimą kaip ir likusioji dalis.“

„Kai pajutau, kad mane traukia mano lyties asmenys, kaltinau save, buvo „juoda“ depresija. Bandžiau pajusti trauką merginoms, bet negalėjau savęs priversti, man buvo šlykštu. Jaučiausi baisiai. Nenorėjau niekur eiti iš namų. Sėdėjau, klausiausi niūrios muzikos, galvojau apie savižudybę. Mokykloje kankino nuolat į mane atkreiptas dėmesys, niekas nerinko žodžių. Tokia etiketė man prilipo vos ne anksčiau, nei pats suvokiau, kad esu kitoks. Turbūt to, koks esi nepaslėpsi, kiti tai supranta. Nepripažindamas tiesos, tu tik pats bėgi nuo savęs, bet kiti vis tiek supras. Todėl geriau būti patenkintam savimi, nei bandyti kažką apgauti. Šiandien negyvenu Šakiuose, todėl nežinau, kaip čia yra dabar. Bet netikiu, kad lengva.“

Seksualinės mažumos yra pakankamai organizuota, turinti savo atstovų politikoje grupė, veikia Lietuvos gėjų lyga, jai priklauso internetinis portalas. Jau nuo 1993 metų 1000 egzempliorių tiražu pradėtas platinti žurnalas gėjams „Naglis“. Tyrinėtojos Viktorijos Jonikovos duomenimis, iš pradžių be apribojimų, vėliau, suteikus erotinio žurnalo statusą, jis platinamas tik sekso reikmenų parduotuvėse. „Patys gėjai tokią įvykių raidą traktavo kaip bandymą susidoroti. Nuo 1994-ųjų kelis metus tik tarp gėjų ir lesbiečių buvo platinamas leidinys „Amsterdamas“, konspiracijos tikslais savo skaitytojus pasiekdavęs užklijuotame voke. Nuo 1994 metų pradėtas leisti ir Lietuvos gėjų lygai priklausantis laikraštis „LGL žinios“, kurio tematika apima Lietuvos gėjų visuomeninės bei teisinės padėties įvertinimą bei naujausias žinias iš pasaulinės gėjų klausimų teisėtvarkos.“ (V. Jonikovos str. „Seksualinės mažumos Lietuvos visuomenėje“).