Pagrindinis tikslas – kuo daugiau vaikų įtraukti į aktyvią sportinę veiklą

 

Tris mėnesius rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresniąja specialiste dirbanti Rima Mozūraitienė sako jau spėjusi perprasti rajono sporto situaciją ir susidėlioti pagrindines darbo kryptis. Ji pakeitė iki tol sporto specialisto pareigas nuo 2013 metų vasario ėjusį Dalių Jasevičių.

 

 

Į mūsų kraštą iš Jurbarko atitekėjusi R. Mozūraitienė šešerius metus dirbo kūno kultūros mokytoja Plokščių mokykloje – daugiafunkciame centre. „Kai pamačiau, kad šiame darbe perspektyvų nedaug - tenka važinėti po kitas rajono mokyklas ir ieškotis pamokų, kad susidarytų krūvis, nusprendžiau išbandyti savo jėgas konkurse laisvai Švietimo ir sporto skyriaus specialisto vietai užimti. Pagalvojau: „O kodėl nepabandyti?“ Ir man pasisekė“, - atviravo pedagogė.

Pasak naujosios specialistės, ji nesitikėjo, kad dalyvauti šiame konkurse bus taip sunku. „Vieneriais metais pasenau, kol praėjau atranką Vilniuje, spręsdama bendrųjų gebėjimų testą. Mano konkurentė kaunietė, dalyvavusi  atrankoje mūsų rajono savivaldybėje, teigė, kad ir jai dar nebuvo tekę tokių sudėtingų klausimų girdėti, nes jie visi buvo susiję su konkrečiais įstatymais, - prisiminimais dalijosi R. Mozūraitienė. – Aš, kaip ir daugelis, galvojau, kad į savivaldybę gali patekti tik per pažintis. Visada atrodė, kad tai tik svajonių darbovietė. Džiaugiuosi savo sėkme ir proga įsitikinti,  jog ne visi čia skelbiami konkursai yra neskaidrūs.“

Moteris patikino, kad į sporto specialisto vietą atėjo su savo vizija – kuo daugiau vaikų įtraukti į aktyvią sportinę veiklą ir neformalų ugdymą. „Pati dirbau kūno kultūros mokytoja,  todėl žinau moksleivių sveikatos problemas, matau, kiek vaikų šiandien turi antsvorį. Juos būtina įtraukti į aktyvų sportą ir įtikinti, kad sportas – ne tik rezultatas, bet ir judėjimo džiaugsmas. Todėl šalia profesionalaus sporto turėtų atsirasti ir neprofesionalus, į kurį rajono gyventojai įsitrauktų šeimomis, nes būtent joms šiandien organizuojama mažiausiai renginių“, - tvirtino R. Mozūraitienė.

Nauja darbuotoja neslėpė, kad labiausiai pasigenda tolerancijos. Apie tai ji atvirai kalbėjosi ir su sporto klubų vadovais. „Turime suprasti, kad rajone egzistuoja ne tik krepšinis ir kovų menai. Negalima pamiršti ir kitų sporto šakų. Jos visos labai svarbios, - tikino sporto specialistė. -  Puikus to pavyzdys plaukikė Rūta Meilutytė. Kol jos niekas nežinojo, tol ir baseinų nereikėjo. Todėl labai svarbu, kad mokiniai turėtų galimybę mokyklos sporto salėje sportuoti iškart po pamokų, o po to ateitų suaugusieji. Juk nė vienas iš tėvų nenori, kad jų vaikas iš treniruotės namo grįžtų 21 ar 22 val.“

R. Mozūraitienė prasitarė, kad daug dėmesio ketina skirti ir neformaliam mokinių ugdymui. Mat vis dar pasitaiko atvejų, kai tie, kas turi kvalifikacijas ir gali vesti užsiėmimus, į tai žiūri atsainiai, pro pirštus, o tie, kas gali tai daryti su užsidegimu, tačiau neturi reikiamos kvalifikacijos, taip ir lieka „už borto“. Ar jai pavyks įgyvendinti savo tikslus, parodys laikas. Čia labai svarbus ir mokyklų vadovų požiūris, ir tėvų palaikymas, kiek jie skatins mokytojus dirbti, o vaikus sportuoti.“

Prakalbus apie pinigus ir renginių finansavimą, naujoji Švietimo ir sporto skyriaus darbuotoja tai įvardijo, kaip pačią opiausią rajono sporto problemą. Pasak jos, čia  sunkiausia išlaikyti objektyvumą ir suprasti, kad geras visiems nebūsi, nes visi ateina prašyti paramos būtent jų atstovaujamai sporto šakai. „Kai pasidairiau po kitus rajonus, pamačiau, kad kitur klubai išgyvena tik iš jiems skirtų projektinių lėšų ir į kitus pinigus jie nepretenduoja, - pasakojo R. Mozūraitienė. – Pas mus sporto klubai pasidalina tarpusavyje 35 tūkst. litų, skirtus projektinei veiklai, ir vis tiek kiekvienas ateina prašyti savo dalies iš 30 tūkst. litų, kurie turėtų būti panaudoti mokyklų, miestelių, bendruomenių sporto renginių organizavimui.“

Sporto specialistės manymu, pinigai taip pat turėtų būti dalijami skaidriai, o ne tokiu principu - kuris pirmesnis, tas gudresnis. Dažniausiai gauna finansavimą tie, kurių renginiai pradžioje metų, kurie apsukresni, o kitiems nelieka. Būtent todėl skyriuje patvirtinti darbo nuostatai, kuriuose nustatyti aiškūs kriterijai. Visi privalės užpildyti paraiškas, o paskui bus sprendžiama, ką finansuoti. Aišku, prioritetas – mokyklos, mokiniai, o tik po to klubai.

„Gaila, kad kai kurių klubų vadovai nesupranta, jog savo klubo finansine padėtimi jie turi rūpintis patys, o ne savivaldybė, - konstatavo faktą R. Mozūraitienė. – Mūsų savivaldybė viena iš nedaugelio tiek daug pinigų skirianti klubų renginiams ir apdovanojimams.“