Prie „Žalgirio“ pergalių prisideda ir mūsų kraštietis Evaldas

 

Iš Liepalotų kilęs Evaldas Beržininkaitis, buvęs Šakių „Varpo“ vidurinės mokykloskūno kultūros mokytojo Dariaus Šlėderio vadovaujamos komandos ir „Zanavyko“ krepšininkas, šiandien sukasi  Lietuvos čempionų gretose. Jis dirba treneriu - skautu Kauno „Žalgirio“ komandoje, kuri visai neseniai iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos taurę. Šis pavyzdys įrodo, kad kantriai ir sistemingai dirbant galima daug pasiekti.  

 

 

Viskas prasidėjo nuo to, kai iš Liepalotų kaimo kilęs ir ten 9 klases baigęs Evaldas labai norėjo žaisti krepšinį ne tik kieme, bet ir moksleivių krepšinio lygoje. Pasak jo, būtent todėl jis ir persikėlė mokytis į Šakių „Varpo“ vidurinę mokyklą, kur galėjo sportuoti ir žaisti krepšinį Dariaus Šlėderio treniruojamoje komandoje.  Ką veikti išlaikius brandos egzaminus, vaikinas ilgai nesvarstė - įstojo į Lietuvos kūno kultūros akademiją studijuoti krepšinio trenerio specialybės. O baigęs bakalauro studijas, toje pačioje srityje pratęsė ir magistrą, kai tuo tarpu daugelis jo grupiokų rinkosi kitus universitetus, kad įgytų ir kitokią specialybę. „Supratau viena – jokia kita specialybė manęs nedomina, - pasakojo mūsų kraštietis. – Jau tada tvirtai žinojau, kad dirbsiu tiktai trenerio darbą.“

Evaldas prisimena, kad nuo mažens su trimis broliais ir kiemo draugais mėgo mėtyti kamuolį į krepšį mokyklos aikštelėje, žaisti kitus judrius žaidimus. „Tada krepšinis pernelyg nedomino. Būdavo ašarų, kai norėdavome su broliais per televizorių žiūrėti to meto populiariausius filmukus „Na, palauk!“ ar „Liolekas ir Bolekas“, o tėtis tuo metu negalėdavo praleisti legendinės „Žalgirio“ komandos rungtynių, - prisiminimais dalijosi treneris - skautas. – Nors iki 7 klasės svajojau tapti policininku, tačiau 1998 metų „Žalgirio“ finalo Europos taurės rungtynės taip sužavėjo, kad pradėjau žiūrėti kiekvienas „Žalgirio“ rungtynes ir kitą sezoną, kai komanda pergalingai žygiavo Eurolygoje ir tapo čempionais. Tada buvo tik viena mintis galvoje - noriu pats žaisti, tobulėti ir tapti profesionaliu krepšininku, o jei ne, tuomet treneriu.“

Siekdamas savo tikslo Evaldas daug sportavo individualiai, kovos krepšinio aikštelėje užsitęsdavo iki vėlumos. Tėvams buvo tikras siaubas, kad keturių sūnų naujut naujutėliai kedai susidėvėdavo vos per mėnesį. O kur dar traumos? Lūžusios rankos, praskelti antakiai, jau nekalbant apie pastoviai „nutarkuotas“ alkūnes ar kelius. Kadangi žiemą Liepalotuose nebūdavo kur žaisti krepšinio, nuo 10 klasės vaikinas pradėjo mokytis ir sportuoti Šakiuose. Net studijuodamas aukštojoje mokykloje Evaldas nė dienos nepraleisdavo be krepšinio – žaidė rajono pirmenybėse, kovėsi už Šakių „Zanavyko“ komandą.

„Tik baigęs studijas supratau, kad profesionaliu krepšininku netapsiu ir tvirtai nusprendžiau imtis tos veiklos, kur perspektyvos žymiai didesnės nei krepšinio žaidėjo. Taip prasidėjo ilga ir nelengva trenerio darbo paieška, - prisipažino liepalotiškis. – Galiausiai gavau darbą Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje ir jau po pirmojo sezono buvau pakviestas prisijungti prie Lietuvos 18 - mečių vaikinų krepšinio rinktinės, su kuria tapome Europos vicečempionais. Dar po metų iškovojome bronzos medalius Pasaulio U-19 krepšinio čempionate.“

Po metų buvo įkurta Kauno „Žalgirio“ dukterinė komanda „Baltai“, žaidusi aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), į kurią buvo perkelti visi - tiek treneriai, tiek ir žaidėjai. Praėjusiais metais Evaldas netikėtai sulaukė skambučio iš Sauliaus Štombergo, kuris pakvietė jį prisijungti prie pagrindinės Kauno „Žalgirio“ komandos. „Tai buvo vienos iš mano svajonių išsipildymas, - atviravo treneris - skautas. – Čia dirbu iki šiol. Džiaugiuosi kiekviena iškovota pergale.“ Vasarą Kauno „Žalgiris“ iškovojo aukso žiedus LKL čempionate, o visai neseniai tapo Lietuvos krepšinio federacijos taurės laimėtoju, finale įveikęs savo amžinus priešininkus – Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Evaldas komandoje dirba treneriu – skautu, kitaip tariant trenerio asistentu, kuris atsakingas už būsimų varžovų žaidimo analizę. Jam tenka peržiūrėti 3 - 4 rungtynes ir su specialia programa išsikarpyti kiekvieną svarbų momentą: varžovo puolimo derinius, jų gynybą, kiekvieną žaidėją, jų stipriąsias bei silpnąsias puses, visa tai susisteminti ir pateikti informaciją vyriausiajam treneriui bei žaidėjams. Treneris – skautas parengia ir  taip vadinamus „Scouting“ raportus, su visa informacija, aprašais, statistinėmis lentelėmis bei varžovo deriniais ir prieš video peržiūrą, kuri vyksta dieną prieš rungtynes, visa tai perduoda komandos žaidėjams.

Be to, trenerio asistentas paruošia ir  iki 12 minučių trunkantį filmuką, kuriame akcentuojami  visi svarbiausi žaidimo momentai, du kartus per dieną dalyvauja komandos krepšininkų treniruotėse ir padeda treneriui. „Šis darbas atima visą laisvalaikį, ne kartą teko dirbti ir per naktis – per langą matai kaip kaimynų butuose užgęsta šviesos ir kaip ryte jos vėl įsižiebia, o tu vis dar sėdi prie kompiuterio ir analizuoji rungtynes, - atviravo Evaldas. - Kad sutaupyčiau laiko, galėčiau išsimiegoti naktį ir apsidairyti svetimoje šalyje, kurioje žaidžiame, dirbu visur – važiuodamas autobusu, laukdamas oro uoste, lėktuve skrydžio metu.“

Pasak trenerio – skauto, vien vardas „Žalgiris“ pasako, kokia tai organizacija. „Nemoku apsakyti, bet klube vyrauja kažkokia ypatinga dvasia... Mikroklimatas toks, kad geriau vargu ar gali būti, - visi draugiški, visi vieni kitus palaikome, esame kaip viena šeima, - patikino liepalotiškis. - Šiemet mūsų komanda sudaryta iš patyrusių ir jaunų žaidėjų, tačiau bendravimas tarp visų komandos narių lygus. Nors kai kurie žaidėjai sukaupę daug patirties, išsikovoję vardus, tačiau „žvaigždžių“ liga neserga nė vienas, visi yra paprasti žmonės, su kuriais dirbti vienas malonumas. Turbūt profesionalus darbas, bei ypatinga atmosfera komandoje lemia tai, kad mums pavyksta iškovoti titulus. Taip žingsnis po žingsnio ruošiamės artimiausioms Eurolygos ir LKL rungtynėms, tikėdamiesi iškovoti dar ne vieną pergalę, o  pavasarį ir vėl pasipuošti LKL čempionų aukso žiedais. Toks būtų šio sezono tikslas.“