Valstybė finansuos 15,6 tūkst. pirmakursių studijas

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išliko toks pat. Pasiūlymus dėl valstybės finansuojamų studijų per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą šiemet gavo beveik 15,6 tūkst. stojančiųjų: 8,3 tūkst. į universitetus, 7,3 tūkst. į kolegijas.
 
Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija, šiemet didesnis dėmesys buvo skiriamas valstybės užsakymui – specialybėms, į kurias priimtieji pasirašys sutartis su būsimais darbdaviais. Sutartis dėl tikslinio finansavimo studijoms siūloma pasirašyti 665 stojantiesiems, tai yra dukart daugiau nei 2013 metais. Siekiant užtikrinti valstybei ir darbo rinkai reikalingų specialistų rengimą, sudaromos sąlygos daugiau studentų priimti į žemės ūkio, visuomenės saugumo, sporto, visuomenės sveikatos, slaugos bei inžinerijos specialybes.

Išaugo stojančiųjų susidomėjimas studijomis Kauno technologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetuose. Sumažėjo stojančiųjų į Klaipėdos ir Šiaulių universitetus. Vilniaus universitetas į valstybės finansuojamas vietas šiemet pritraukė mažiau studentų nei pernai, tačiau siūlo daugiau mokamų vietų.

91 studijų programa įvairiuose šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamų studentų skaičiaus. „Pirmiausia tai lemia studijų programų smulkumas, siaurumas, iš viso šiemet siūlyta apie 1800 studijų programų. Studentai vengia rinktis labai siauros specializacijos programas, kaip antai sveikatingumo ar logistikos vadyba ir pirmenybę teikia platesnėms, daugiau įsidarbinimo galimybių suteikiančioms programoms, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Aukštosios mokyklos turėtų pagalvoti, kaip padidinti studijų patrauklumą ir kokybę. Valstybė savo ruožtu stiprins tikslinio finansavimo mechanizmą, kad nenukentėtų šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas“.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas finansavimas nemažinamas pirmą kartą per penkerius metus. Daugiausia lėšų – daugiau nei  trečdalis visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Finansavimas proporcingai, lyginant su abiturientų skaičiumi, didėja visoms sritims, išskyrus socialinius mokslus, kuriems skiriamos lėšos mažinamos atsižvelgiant į specialistų, tokių kaip verslo ir vadybos, ekonomikos, teisės, perteklių darbo rinkoje.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 23 kolegijas – dalyvavo 33 991 stojantysis, iš jų 20 986 – šiemetiniai abiturientai. Kaip sekėsi rajono moksleiviams siekti svajonės renkantis tolimesnį gyvenimo kelią, informuosime rugsėjo pradžioje.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.