Violeta SEREDŽIUVIENĖŠiais metais Lietuvoje gaisruose jau žuvo 61 gyventojas. Iš ugnies gniaužtų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti net 93 žmones. Šakių rajone įpusėjus metams ugnis kol kas nepasiglemžė nė vienos gyvybės, tačiau jau įregistruoti 47 rajone kilę gaisrai. Apie ugniagesių darbo kasdienybę, kuri neatsiejama nuo mirtinos rizikos, kalbamės su Marijampolės apskrities gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Virginijumi Rekešiumi.
Nuotr. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko V. Rekešiaus teigimu, šiuo metu rajono ugniagesiai turi visą reikalingą techniką. Naujajame „Iveco Eurocargo“ priešgaisriniame automobilyje sumontuota kompiuterizuota valdymo sistema.
Operatyvus ir sunkus fizinis darbas bei rizika,- ugniagesių gelbėtojų kasdienybė. Visuomenės apklausų lentelėse šios tarnybos pareigūnai yra iškopę į reitingų viršūnes. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Rekešius mano, jog tarnyboje dirbantys žmonės, sulaukiantys visuomenės pagarbos ir dėkingumo, tiesiog sąžiningai atlieka savo pareigas. Visgi jis pripažino, jog šis darbas reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, greitos orientacijos ekstremaliose situacijose, bet ir tam tikro pašaukimo, - ne kiekvienas žmogus sutiktų dirbti darbą, neretai rizikuojant savo sveikata ar net gyvybe. „Kai ugniagesys gelbėtojas gesina degantį namą ar jo viduje ieško žmonių, sunku nuspėti pasekmes, kas gali nutikti,- įlūžti degantis stogas ar nugriūti siena. Laimė, kad nelaimingų atvejų iki šiol tarnybos metu neturėjome. Vadinasi, ugniagesiai gelbėtojai išmano savo darbą“,- patikino V.Rekešius. Priešgaisrinė sauga ir gaisrų gesinimas - viena svarbiausių tarnybos veiklos sričių. Gana dažnai pareigūnai vykdo ir kitus gelbėjimo darbus,- vyksta į kelių eismo įvykius ir iš mirties gniaužtų vaduoja sužeistus žmones, gelbsti skęstančiuosius, atlieka kitus gelbėjimo darbus. „Ugniagesiai, atvykę į įvykio vietą, neretai suteikia sužeistiesiems ir pirmąją pagalbą. Be to, vaduojant iš automobilių prispaustus žmones, būtina tinkamai juos transportuoti, panaudoti įtvarus ir kitas priemones. Ugniagesiai visa tai turi profesionaliai atlikti, kad nepakenktų sužeistojo sveikatai“,- pasakojo pašnekovas. Operatyvus ir profesionalus ugniagesių gelbėtojų darbas nelaimės vietoje dažnai padeda išgelbėti žmogaus gyvybę. Šiuo metu Šakių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra aprūpinta visa reikalinga priešgaisrine technika ir gelbėjimo darbams reikalinga įranga. Šakiečiai ugniagesiai naudojasi trimis gaisriniais gelbėjimo automobiliais. Naujausias ir moderniausias pagal projektą įsigytas ir į garažą įriedėjęs birželio 12 dieną, - itin modernus automobilis „Iveco Eurocargo“, aprūpintas naujausia „Magirus“ firmos specialia įranga.
Gaisruose žuvusiųjų mirties aplinkybės panašios
„Didžiausią dėmesį mes skiriame gaisrų prevencijai ir jos efektyvinimui. Kasmet rengiame įvairias prevencines akcijas, visuomenės informavimo priemonėse teikiame informaciją gyventojams, dalyvaujame bendruomenių susirinkimuose, kiekvieną mėnesį susitinkame su seniūnais, diskutuojame gaisrinės saugos klausimais, dirbame su mokyklų moksleiviais, vykdome kitokią prevencinę veiklą“, - sakė tarnybos viršininkas V.Rekešius. Kaip rodo statistika, per praėjusius septynerius metus rajone gaisrų metu žuvo 21 žmogus, 16 pavyko išgelbėti. Itin daug aukų gaisrai pareikalavo praėjusiais metais,- žuvo penki rajono gyventojai, tris žmones gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo. „Dažniausiai gaisrų metu žūstantys žmonės yra socialiai remtini ar gyvenantys asocialų gyvenimą, neskiriantys dėmesio nei savo buičiai, nei priešgaisrinei saugai. Detaliau išnagrinėjus žūčių gaisruose aplinkybes, nesunku sudaryti tam tikrą socialinį žuvusiojo portretą. Tai - maždaug 54 metų amžiaus vyras, gyvenantis kaimo vietovėje, žuvo namuose, nes būdamas neblaivus rūkė ir užmigo lovoje“,- apie situaciją rajone kalbėjo V.Rekešius, pabrėždamas, kad visi be išimties žuvusieji gaisrų metu buvo neblaivūs.
Kaip rodo statistika, per metus gaisruose vidutiniškai žūsta 3 rajono gyventojai. Pernai gaisro metu apsinuodijęs dūmais žuvo Griškabūdžio seniūnijos Mažiškės kaimo gyventojas. Paaiškėjo, kad 31 – erių metų vyras buvo neblaivus ir užmigo lovoje su cigarete rankose. Kitas nelaimingas atsitikimas, - Kriūkų miestelio gyventojas buvo rastas negyvas savo namų virtuvėje. Paaiškėjo, kad stipriai apgirtęs vyras užgriuvo ant elektrinės viryklės ir sudegė. Dažnai ugniagesiai sudegusį žmogaus kūną gaisravietėje randa tik užgesinę gaisrą. Kaip pastebi V.Rekešius, vykdomos prevencinės priemonės, deja, nėra vienodai efektyvios visuose socialiniuose sluoksniuose.
Atsakingiau savo saugumu turi rūpintis ir patys gyventojai
Viršininko teigimu, rajono gyventojai dažnai priešgaisrinei saugai skiria nepakankamai dėmesio. „Reikėtų šakiečiams žinoti ne tik apie parduotuvėse vykstančias makaronų ar alkoholio akcijas, bet ir apie tai, kad už akcijinę kainą galima parduotuvėje nebrangiai nusipirkti ir autonominį dūmų detektorių, kuris gali padėti išvengti skaudžios nelaimės,“- pastebėjo V. Rekešius. Nedidukas detektorius, kuris veikia su elementais, nesunkiai pritvirtinamas prie kambario lubų. Namuose pasklidus pavojingiems dūmams, jis pradeda skleisti garsinį signalą. Tai ypač efektyvi prevencinė priemonė. Kaip pastebėjo V.Rekešius, gaisrų prevencija ir žmogaus gyvybės išsaugojimas turi būti įvairių rajono institucijų bendras rūpestis. Savivaldybėje yra įkurta Bendruomenės sveikatos taryba, kuriai numatyta svarbi misija - atstovauti bendruomenei ir įgyvendinti savivaldybės teritorijoje sveikatos ugdymo, saugos, profilaktikos ir kontrolės politiką. Taryba skiria finansavimą įvairioms sveikatos rėmimo programoms, tad kitais metais ketina paremti ir rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovo pateiktą prevencinį projektą.„Pirmiausia pats žmogus turi norėti, sutikti ir suprasti institucijų pastangas jam padėti. Tik tada mūsų įgyvendinamos prevencinės priemonės duos akivaizdžią naudą“,- pabrėžė V.Rekešius.
Ivanas iš Kriūkų:
