„Medelynas – mūsų gyvenimas“, – sako Lekėčiuose įsikūrusio Šilingų medelyno savininkai. Iš tėvų perėmę dekoratyvinių augalų auginimą verslą plėtoja vaikai.

Šilingų medelyno veiklos pradžia siekia 1978-uosius, kai Antanas Šilingas į lysves pasodino pirmąsias tujų sėklas tėvų sodyboje Lekėčių kaime.

„Pradėjome vaikus, pradėjome medelyną“, – juokauja Nijolė Šilingienė.

Gimė dukros Jurga, Ieva ir sūnūs Marius bei Simonas. Abu Šilingai turėjo darbus: Antanas – miškininkas, Nijolė – medikė, bet atlyginimų neužteko gausiai šeimai išlaikyti, pašalpų neprašė, todėl ir ėmėsi papildomos veiklos: pradėjo domėtis augalais, juos sodinti, realizuoti. N. ir A. Šilingai tvarkėsi sodybą, pradėjo auginti gyvatvorines tujas, pasodino pirmuosius puskiparisius.

„Sodinukus auginom grunte, lysvėse. Iškasdavom, šaknis apdėdavom šlapia durpe, apsukdavom plėvele ir veždavau į Šakių turgų. Turgus prasidėdavo su tamsa, o tujų sodininkus parduodavau po 70 kapeikų“, – prisiminimais dalijosi A. Šilingas.

Tada už metų pelną Šilingai nusipirko kilimą. N. Šilingienė sako, kad buvo tokia mada – važiuoti po Lietuvą ir lankyti gražiausias sodybas. Taip ji pirmuosius dekoratyvinius augalus parsivežė iš Vaclovo Monkausko sodybos (Plungės raj): augalo šakutę įsisodino, ji įsišaknijo ir turi augaliuką. Bandyta auginti ir rožes. Pasak A. Šilingo, būta ir sunkių akimirkų, kai norėjosi visko atsisakyti, bet sutuoktinė sako, kad stimulas toliau dirbti buvo  vaikai. Jie nuo vaikystės augo augalų apsuptyje, išmoko juos prižiūrėti ir užaugę tęsė tėvų pradėtą dekoratyvinių augalų auginimą.

N. ir A. Šilingai džiaugiasi, kad užaugino keturis vaikus, auga keturi anūkai, kad visi vaikai turi darbus, užsiėmimą medelyne, kad nereikia važiuoti į užsienį.

Nuo sėklos iki augalo

Nors lankantis Šilingų sodyboje lynojo, šeimininkai dėkojo Dievui už tą lietų. Kieme auga motininiai ir kiti dideli, reti augalai, kuriuos parodo pirkėjams – kas išauga iš mažo sodinuko. Apsilankome šiltnamiuose, kur, pasak šeimininkų, prasideda augalų gimimas. Dukra Ieva Šilingaitė-Radzevičienė pasakoja, kad tris savaites čia vyko pavasarinis augalų dauginimas: žvyro ir durpių substratas buvo dedamas į daigyklas, nuo motininių augalų karpomos ir susmaigstomos šakutės. Taip augalėliai paliekami per vasarą, laistomi, žiemoja lauke, o pavasarį persodinami į vazonus. Pasak Ievos, pavyzdžiui, tujas 4–5 metus augina iki 70 cm aukščio ir tik tada parduoda. Tujų sodinukas kainuoja po penkis eurus.

Aplankome vietoj buvusių griovių pačių iškastus tvenkinius, kuriuose prieglobstį randa laukinės antys. Čia Šilingai rodo retą augalą keistu pavadinimu – plunksnalapis lekėčius. Keliaujame į medelyną, kur sodinukai daugiausiai susodinti į vazonus. Grunte auga tik gyvatvorėms skirti augalai: tujos, kukmedžiai, buksmedžiai. Kaip sakė I. Šilingaitė-Radzevičienė, vien pernai buvo pasodinta 140 rūšių ir veislių augalų.

N. Šilingienei dekoratyviniai augalai gražūs tol, kol maži, vėliau didelius medžius iškerta ir vėl naujus sodina. Kai augalus užpuola įvairios ligos, tenka sodinukus tiesiog sunaikinti.

„Šiandien populiariausi augalai gyvatvorėms, alpinariumams bei kapų apsodinimui. Konkurencija didelė – daug augalų atvežama iš Lenkijos, bet mes orientuojamės į augalų auginimą, o ne perpardavimą. Esu įsitikinęs,  kad savo vertę ir paklausą turi mūsų ūkyje išbandyti ir užauginti dekoratyviniai augalai“, –  kalbėjo S. Šilingas.
Nuo 2006 metų ūkį perėmė sūnus Marius, vėliau prisijungė ir Simonas bei dukra Ieva. Jie pernai įkūrė UAB „Šilingų medelynas“ kurio direktore tapo Ieva. Pasak jos, realizacijos galimybių ieško kol kas tik Lietuvoje.

Susiliedami su gamta

A. Šilingas rodo jo rankomis prieš penketą metų sukurtą kalnelį, nuo kurio matyti žaliuojantys ir pradedantys žydėti augalų plotai. Čia auga ypatingų veislių augalai, kuriuos susodino pagal kompasą: paprastoji pušis rodo šiaurę, dvi balkaninės pušys – pietų kryptį, paprastasis bukas – vakarus, o amūrinis kamštenis – rytus. N. Šilingienė laukia pražystančių hortenzijų, kurios įgyja vis daugiau gerbėjų. Ant šio kalnelio S. Šilingas rodo itin retus jo pasodintus augalus – margalapį ginalinį klevą ir sibirinį kėnį. Ši vieta svarbi visai Šilingų šeimai, čia vyko jaunėlės Ievos sutuoktuvės.

„Gyvenam gamtoje ir su gamta reikia dalintis“, – sako N. Šilingienė.

Ji atviravo, kad 3 ha plotas aptvertas tvora, nes kas pasodinta už tvoros, dažniausiai būna suniokota stirnų. Tiesa, už tvoros dažni svečiai danieliai, kuriuos A. Šilingas pamalonina obuoliais. O pati N. Šilingienė apgailestavo, kad nei vištų, nei žąsų jei nepavykę užsiauginti per laukinius plėšrūnus.

Medelynas, pasak jų, tikras gamtos rojus – niekur geriau nerasi.