baneris leidinys

obelys salnos
Nuotr. Gegužės šalnos ypač pakenkė vaismedžiams, bet sodininkai viliasi, kad vienas kitas žiedas išliks sveikas.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Beveik du mėnesiai be lietaus žemdirbius verčia nerimauti: nors šiemet sėja buvo ankstyva, dėl drėgmės trūkumo sėkla nedygsta. Situacija sudėtinga ir daržininkų laukuose – daržovės taip pat prastai dygsta. Pavasarinės šalnos nusiaubė sodus bei braškynus. Sekmadienį Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo aukojamos šv. Mišios už palankias gamtines sąlygas ir Lietuvos žemės ūkio išlikimą.

Derlių sunku prognozuoti

Gegužės šalnos bene labiausiai smogė obuolių augintojams. Pasak griškabūdiečio Romano Laurinaičio, vaizdas 2 ha medelyne liūdnas – šalnos pakando ne tik skleistis pradėjusių obelų, bet ir kriaušių bei slyvų žiedus.

„Paimi žiedą, o pradėjęs formuotis vaisius jau pajuodęs, vadinasi, nebegyvas, derliaus nebus. Kiti žiedai pakąsti šalnos parudavo, kas iš jų toliau gali vystytis“, – guodėsi sodininkas.

Sodininkas viliasi, kad vienas kitas žiedas išliks sveikas. Pasak R. Laurinaičio, pavasarinė šalna būna kasmet, tačiau dažniausiai dirvos paviršiuje, bet gegužės 6–7 dienomis ir standartiniame aukštyje (1,5 m) temperatūra buvo minusinė, todėl medžių pumpurus pražudė. Anot pašnekovo, apsaugoti sodus nėra galimybių: laužų nekūrensi, o investuoti į laistymo sistemas – dideli pinigai.

„Kada atsipirks tokia investicija... Stengiesi, dirbi, o gauni už kilogramą obuolių centus, rinka dažniausiai užpildoma atvežtiniais vaisiais. Šiais metais greičiausiai teks dirbti nuostolingai“, – sako R. Laurinaitis.

Toje pačioje Griškabūdžio seniūnijoje Patašinės kaime braškes auginanti Asta Dailidienė tvirtina, jog augina vidutinio ankstyvumo veislės braškes ir nušalo apie 90 proc. žydinčių augalų. Kadangi  kiti braškių žiedai dar neišsikleidę, tik vėliau pasimatys, ar uogų bus. Apie šiųmetinį derlių A. Dailidienė prognozuoti nedrįsta, tikina, kad dar negreitai galės pasiūlyti šviežių uogų. Braškių augintoja apgailestavo, kad nėra kuo jų laistyti, nuo pernai metų dar neatsistatė gruntiniai vandenys, nes buvo sausra, o per žiemą didesnio sniego sluoksnio nebuvo, tad tvenkinys tuščias.

Geriau, kad nesudygo

Rajono daržininkai baiminasi, kad pavasarinė sausra gali sumažinti derlių.

„Bulvės jau galėjo būti sudygusios, bet, ačiū Dievui, kad nesudygo, būtų nušalusios. Burokėlius taip pat prieš kelias dienas tik pabaigėme sėti. Dabar saugojam agurkų daigus šiltnamyje, tenka pajungti šildytuvus“, – pasakoja Liepalotuose (Lukšių sen.) ūkininkaujantis Tomas Skaizgirys ir priduria, kad gamta jų nelepina – prieš dvejus metus derlių nuskandino, pernai džiovino, šiemet vėl džiovina. Lysvėse auginamus svogūnų laiškus šiuo metu ūkininkas laisto papildomai. Beje, gyventojai, paskubėję į nešildomus šiltnamius susodinti agurkų, pomidorų daigus, juos dėl šalnų jau prarado.

Kitas mūsų rajono ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis teigė, kad labai trūksta drėgmės. Anot jo, prastai dygsta ankstyvieji, o vėlyvieji burokėliai dar nesudygo.

„Jei ir toliau nelis, o laukų ūkininkai papildomai neturės galimybės palaistyti – nebus derliaus“, – tokiomis prognozėmis dalijosi ūkininkas.

Reikia lietaus

Ankstyvą pavasarį mūsų rajono ūkininkai džiaugėsi puikiai peržiemojusiais žiemkenčiais, tačiau, pasak įmonės „Šaka“ vadovo Juozo Pukelio, sausros padariniai žieminiuose javų, kvietrugių pasėliuose jau matosi – želmenys gelsta.

„Bulves iki šalnų spėjom apkaupti, todėl šalnos joms nepakenkė“, – pridūrė bulves auginančios įmonės vadovas.

Ilgametis agronomas, Slavikuose ūkininkaujantis Vintautas Kasperavičius šiųmetę situaciją laukuose vadina tragiška ir sako, kad per beveik 52-ejus agronomavimo metus panašus pavasaris buvo vos keletą kartų.

„Šiemet susidėjo viskas, kas gali būti blogai – ir sausa, ir šalnos, ir vėjai. Ypač žirniai, pupos, kuriems reikia daugiau drėgmės, sunkiau dygsta“, – tvirtino agronomas.

Į dangų žvalgosi ir cukrinių runkelių augintojai, žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis sako, kad 60–70 proc. šios kultūros yra sudygę. Anot jo, yra ūkininkų, kurie šiomis dienomis runkelius jau atsėja, nes prieš tai sėjant dideli vėjai lengvesnėse žemėse sėklas tiesiog nupūtė.

„Labai reikia lietaus. Dar nebus vėlu, jei runkelių sėklos gegužės viduryje išlįstų, derlius užaugtų. Yra buvę, kad birželio pradžioje sudygdavo, tuomet derlius skurdus būdavo“, – aiškina A. Pališkis.

Žemdirbiai svarsto, kad nuolat kalbama apie melioraciją ir dirvų sausinimą, nors matome, kad dirvas reikia drėkinti, o ne sausinti.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

92

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos