Skautai senoviniais laivais pasiekė ir mūsų kraštą

juru skautai
Jūrų skautai stabtelėjo Plokščiuose, aplankė žymesnes Plokščių vietas ir čia apsistojo neplanuotai nakvynei. Organizatorių nuotr.

Raminta MAJAUSKAITĖ

Lietuvos jūrų skautai jau dabar ruošiasi kitais metais vyksiančiam jūrų skautų šimtmečio minėjimui. Šiai progai VšĮ „Baltijos jūrų skautai“ liepos 11–25 dienomis surengė ekspediciją Nemunu „100-mečio vandens žygis“. Jūrų skautai praplaukė ir pro mūsų rajoną.

Priartėjus prie poilsiavietės, kurioje ilsėjosi Nemunu keliaujantys jūrų skautai, buvo galima išvysti pakrantėje besipuikuojančius prišvartuotus keturis galingus senovinius laivus – „Jūratę“, „Rusnietį“, „Vykintą“ ir „Titaniką“.

Kaip pasakoja „Baltijos jūrų skautų“ pirmininkė Jurgita Paškevičienė, plaukti senoviniais laivais pasirinko ne šiaip sau: „Šiais metais Lietuvos jūrų laivyno šimtmetis, tai data, kada pirmąkart buvo pastebėtas laivas, ant kurio plazdėjo lietuviška vėliava. Pamanėme, jog taip pagerbti laivyną būtų gražu ir istoriška. Visi mūsų laivai priklauso senovinių laivų asociacijai.“

Vandens ekspedicija „100-mečio vandens žygis“ vyko dviem etapais. Pirmasis 83 km etapas nuo Kauno iki Jurbarko, o antrasis – 112 km nuo Jurbarko iki Rusnės. Žygyje daugiausia dalyvavo patys skautai ir jiems prijaučiantys žmonės. Pirmajame etape plaukė 48 dalyviai, antrajame šiek tiek mažiau, nes pasienio ruože reikalingi leidimai, galioja amžiaus cenzas ir per dieną buvo nuplaukiama nebe dvidešimt, o trisdešimt kilometrų.

Liepos 13 d. plaukdami Raudonės pilies link jūrų skautai stabtelėjo Plokščiuose. Čia žygiavo 3 km žygį aplankydami Vaiguvos upę-gatvę ir kitas žymias Plokščių vietas. Dėl besiformuojančių audros debesų ir pakilusio vėjo skautai nusprendė čia pasilikti ir neplanuotai nakvynei. Poilsiavietėje jie įsikūrė žaibišku greičiu – prisirinko malkų, užsikūrė laužą, pradėjo gaminti vakarienę, pasistatė palapines. Tačiau lietaus taip ir nesulaukė – debesys nusisuko, vakaras buvo ramus, pūtė lengvas vėjelis, o Nemuno vanduo buvo šiltas ir gaivus. Iš pat ryto skautai tęsė savo kelionę – vyko į Gelgaudiškį, kur ne tik pasigrožėjo Gelgaudiškio dvaru, bet ir dalyvavo krepšininko Tautvydo Šležo stovykloje surengtose krepšinio varžybose.

„Iš Gelgaudiškio plaukėme į Jurbarką, kur buvo suplanuotos dvi poilsio dienos, nes būtent čia keitėsi dalyviai. Plaukiantiems abiejuose etapuose buvo sunkiau po atsipalaidavimo. Vaikai yra kantresni, jie nusiteikė tam, jog išvykome į iššūkį, suprato, jog nevažiavome atostogų į kruizą, tad beveik pusė jų išbandė savo jėgas antrame etape. Dažniausiai dvylikos žmonių ekipažai irkluodavo su muzika, patys susikurdavo sau jaukią atmosferą, rašė pasakojimus, statė vaidinimus, – paaiškina skautų vadovė Rūta Petinienė. – Pirmą dieną buvome labai energingi, stvėrėme irklus plikomis rankomis, nesaugojome savęs. Vėliau jau mūvėjome pirštines, pasirūpinome vandens ir maisto atsargomis, saugojomės nuo karščio.“

Šimtmečio žygio tikslas – pažinti Lietuvą kitu kampu, plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe – Nemunu, pasigrožėti nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažinti su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtinėmis vertybėmis, aplankyti įžymias lankytinas vietas, pajausti skautiško gyvenimo skonį.

Kaip pasakoja patys skautai, kiekvieną dieną buvo budintis laivas, kuris sprendė, kas bus pietums ir vakarienei, kuris padalijo visiems darbus – vieni laužą kūrė, malkas nešė, kiti puodus plovė, treti bulves skuto.

Nakvynės vietas skautai rinkosi prie Nemuno, natūralioje gamtoje, miegojo palapinėse, vakarojo prie laužo, bendravo su vietinių regionų žmonėmis, šoko ir dainavo skautiškas dainas bei drauge aptardavo kiekvienos dienos įspūdžius.

„Norėjome kultūros, norėjome susipažinti su vietiniais. Visose stotelėse sutikome daug gerų žmonių, kurie mus ir pasitikdavo, ir vandens parūpindavo, pavėžėdavo mus arba mūsų daiktus. Visur maloniai priėmė – ypač jūsų rajonas. Kur sustojome, visur pasakojome apie jūrų skautus, kad visa Lietuva žinotų, jog yra jūrų skautai ir jiems šimtas metų“, – sako skautų pirmininkė J. Paškevičienė.

Šis projektas – lyg įžanga į tikrąjį jūrų skautų šimtmetį. Išplaukę nuo Kauno, skautams turinčio simbolinę reikšmę, kadangi pirmoji jūrų skautų sąjunga 1922 m. įsteigta būtent Kaune, plaukė iki Rusnės, vėliau ekspedicijos dalyviai vyko į Nidą bei dalyvavo Klaipėdoje vyksiančiuose jūros šventės renginiuose, tarp kurių ir senovinių laivų paradas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3