Svetingi Vaiguvos krantai suburia ketvirtąjį kartą

vaiguvos diena
Vitas Daniliauskas (antras iš kairės) nenuleidžia rankų kurstydamas miestelio kultūrą – skatina visus kuriančius savo kūrybą demonstruoti, ieško ir randa rėmėjų svajonėms įgyvendinti. D. Pavalkio nuotr.

Jau ketvirtą kartą plokštiečiai susiburia minėti Vaiguvos dieną. Gražus šeštadienio oras nuteikė jaukiam pabuvimui upelio pakrantėje, bendravimą skaidrino žygis su gide, muzikinė programa, veikiančios parodos bei viešnių iš Kauno edukacijos. O kad negrįžtum tuščiomis, lauktuvėmis rūpinosi savo rankų darbo gaminius ir kepinius siūlę įsigyti prekeiviai.

Patys plokštiečiai sako, kad Vaiguvos diena savotiškai tęsia anksčiau daug metų rengtos Amatų dienos tradicijas. Kultūrinių renginių organizatorė Rimanta Šukienė pasakoja, kad tiesiog norėjosi turėti savitą dieną, susieiti su bendruomene, juolab kad Vaiguvos magija visada žavi tiek vietinius, tiek turistus.

Tie, kas Plokščių apylinkes norėjo pažinti kitaip – lydimi gidės pasakojimų leidosi į trumputį žygį, o kiti tiesiog jaukiai bendravo klausydamiesi vietos teatro moterų pašmaikštavimų, muzikinių kūrinių ar apžiūrėdami ekspozicijas, kurių šiemet gausu. Vitas Daniliauskas pastaraisiais metais rūpinasi kultūriniu miestelio gyvenimu vis suburdamas kūrybingus žmones ir skatindamas juos savo kūrybą pristatyti parodose. Plokščiuose palei Vaiguvos upelį galima pasidairyti į nuotraukas, kuriose sugulė skulptoriaus Zigmo Sederevičiaus kūriniai, Andriaus Bieliuko kryžiai, gamtininkas Rimvydas Juškaitis kviečia iš arčiau patyrinėti vietinės gyvūnijos ir augmenijos pasaulį, o gydytojas Audrius Starkauskas siūlo kitą kryptį – iš kaimo pabėgti į miestą ir ten pajusti jo „Sugalvotą ramybę“. Einant link Šventaduobės, plokštietė Gražina Kazarian ragino atkreipti dėmesį į Plokščių kapinių metalinius kryžius – nuotraukose užfiksuoti ir tie, kurie jau nebeišliko...

Lauko galerijos idėja bene prieš penkmetį kilo Rimantės Tamoliūnienės galvoje – ji tada eksponavo savo vyro menininko Vytauto Tamoliūno darbus, o pačios Vaiguvos upės-gatvės aktyvesnis gyvenimas prasidėjo dar tuomet, kai jos mama įkūrė klėtelę. Ir šiemet Vaiguvos dienai R. Tamoliūnienė pasirūpino, kad dalis lauko galerijos ekspozicijos užsipildytų grafikės Gražinos Didelytės kūryba.

Kai akys pasisotino ekspozicijų ir jei pavyko atsispirti grybukų, narstukų, keksiukų ir kitokių naminių skanėstų vilionėms, buvo galima dar rasti ir kitokio peno sielai bei protui. Čia pat buvo įsikūrusi Kauno apskrities viešosios bibliotekos stotelė, kitaip tariant, literatūrinis pojūčių salonas, kuriame vienus renginio dalyvius įtraukė virtualus žaidimas „Knygos kelias“, kiti gamino mažo formato užrašų knygelę arba patyrė knygų orakulo malonų netikėtumą, ne vienas panoro įsiamžinti unikalioje knygų instaliacijos erdvėje ar stabtelėjo ties „Aklo pasimatymo su knyga“ lentyna.

Vaiguvos upelis yra tapęs viena didesnių Plokščių įžymybių ir turistų traukos centru, nes tai vienintelė Lietuvoje tokia upė-gatvė. Nors šiandien Vaiguva visai kitokia nei tais laikais, kai čia vaikščiojo, ilsėjosi, svajojo ir slaptus pasimatymus skyrė dr. Vincas Kudirka, turistai jau ne vieną dešimtmetį čia užsuka pasigrožėti unikalia vieta, o vietiniai nuosekliai ją puoselėja, dabar dar kasmet pakviesdami švęsti ir Vaiguvos dieną.

Lina Morkūnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3