Prieš 33-ejus metus, 1991 m. Sausio 13-ąją, savo gyvybes dėl šalies Nepriklausomybės paaukojo 13 laisvės gynėjų. Dar vienas naktį sovietų kariškių sužeistasis mirė vėliau. Todėl kasmet minima Laisvės gynėjų diena liudija nemarią tiesą – laisvės troškimas niekada nebus nugalėtas.

 

Tradiciškai vienos iš svarbiausių valstybingumo datų minėjimo renginiai prasidėjo dar sausio 12-ąją, kuomet ryto tamsa buvo praskaidrinta „Pergalės šviesa“. Dešimčiai minučių languose uždegtos vienybės, atminimo ir pergalės žvakelės vienus skatino prisiminti tą lemtingą sausį, kitiems, dar mažiems ir tik pradedantiems

sąmoningai mąstyti, šios žvakelės galbūt buvo pirmoji pažintis su istoriniais įvykiais, kuomet vienybės ir laisvės siekio vedami Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę – tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės Nepriklausomybę. Pilietiškumo iniciatyva „Pergalės šviesa“ (anksčiau žinoma pavadinimu „Atmintis gyva, nes liudija“) organizuojama nuo 2008 metų.

Tos pačios dienos vakaras įvairiose rajono vietose taip pat buvo paskirtas Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinys surengė kamerinį vakarą, kurio metu pasikartojant istorinius faktus skambėjo lyriškos bardų melodijos, svečių refleksijos mainėsi su Šaulių sąjungos narių samprotavimais, kaip reikėtų būti pasiruošus dienai „X“.

Kaip taikliai pastebėjo visus sveikindama Gelgaudiškio padalinio direktorė Diana Sederavičiūtė-Šakalienė, tie, kas prieš 33-ejus metus patys nedalyvavo įvykiuose Vilniuje naktį iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją, greičiausiai praleido prie televizijos ekranų arba radijo imtuvų, iš ten sekdami kiekvieną sklindantį žodį. Bene pats ryškiausias prisiminimas, kad po vidurnakčio staiga dingsta žurnalistės Eglės Bučelytės veidas ir nuskamba paskutiniai jos žodžiai apie į pastatą įsibrovusius okupantus. Televizijos ekrane visiška tamsa ir nežinia, kas ten Vilniuje vyksta ir kas bus toliau... O Vilniuje tuo metu prie parlamento, prie televizijos pastato daugiatūkstantinė minia dainavo ir meldėsi. Malda ir daina žmonėms teikė stiprybės tiek tada, tiek dabar, nes skambant tų dainų žodžiams lengvai junti jų gylį ir prasmę. Gelgaudiškiečiams tą vakarą kūrinius dovanojo Jurbarko bardų atstovai Saulius Lapėnas ir Agnė Siriūnaitytė, įkvepiančiai apie buvimą Šaulių sąjungos nariu kalbėjo Šakių šaulių 405-os kuopos vadas Saulius Venskaitis, skatinęs visada būti pasiruošusiems dienai „X“, išsaugant viltį, kad ta diena niekada neišauš. Savo mintimis apie buvimą šioje sąjungoje, kuri visoje Lietuvoje šiandien vienija daugiau kaip 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus, dalinosi Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius bei aktyvi jaunoji šaulė Kamilė. Abu sutartinai tvirtino, kad ši sąjunga yra pati geriausia pilietiškumo kalvė.

Gelgaudiškietis tarybos narys Edgaras Pilypaitis filosofiškai svarstė, kas yra laisvės kaina ir ar apskritai ją įmanoma kaip nors apskaičiuoti, pamatuoti: „Laisvė yra galimybė rinktis, kad pats galiu nuspręsti, kaip prisidėsiu prie bendruomenės gyvenimo – ne ką pasiimsiu, o ką atėjus laikui galėsiu duoti. Smagu matyti renginyje daug jaunų žmonių, nes jie ir bus pamaina tiems žmonėms, kurie šiandien stovi laisvės gynyboje. Todėl šiandien mūsų visų bendra pareiga, tą dieną „X“ nutolinti, o gal ir išvis jos nesulaukti. O klausiantiems, ar už tokią Lietuvą buvo kovota, galiu drąsiai atsakyti, kad tikrai už tokią, tik svarbu neprarasti vienybės, pagarbos vienas kitam, svarbu susiburti ne vien prie televizijos ekranų, o susieiti, pajusti kaimyną, susitelkti į bendruomenes – teklesti laisvė ir teklesti mūsų Gelgaudiškis!“

Skambant bardų dainoms, buriantis bendroms nuotraukoms ir šildantis puodeliu arbatos ir jaukiu bendravimu, dar buvo galima pasklaidyti Sausio 13-osios įvykius menančių knygų puslapius – veikė vietinės bibliotekos darbuotojų parengta knygų paroda. O kitą dieną Gelgaudiškio bendruomenės nariai rinkosi šv. Mišių aukai.

Panašiais scenarijais šiomis dienomis gyveno ir kitos rajono bendruomenės, kurios susirinko maldai, patys niūniavo ar klausėsi kviestinių svečių dainų, dalinosi prisiminimais ir jaukia bendryste. Šakių Lingio parke šeštadienį taip pat suliepsnojo laužas, aidėjo salvės, skambėjo dainos, poezija. Susirinkusius pasveikino rajono savivaldybė meras Raimondas Januševičius, skatinęs kiekvieną širdyje nešiotis tą Sausio 13-osios antspaudą kaip tikėjimą, kad esame ir būsime laisvi.

Beje, sekmadienį Vilniuje vyko tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas pagerbti Lietuvos laisvės gynėjus. Jame dalyvavo per 7 tūkst. žmonių, prisijungė ir keletas kraštiečių, jėgas, įveikdami 9 km, išbandė ir pagarbą laisvės gynėjams išreiškė ir grupelė „Žiburio“ gimnazistų.

Lina Morkūnienė