Tradiciškai sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, skaitytojus pasiekė jau 25-asis Šakių kalendorius, kurį kasmet rengia ir visuomenei pristato Šakių viešosios bibliotekos kolektyvas. 1999 m. kultūros istoriko Albino Vaičiūno paraginta Šakių viešoji biblioteka ėmėsi kalendoriaus leidybinės veiklos. Nuo tada kasmet naująjį Šakių kalendorių skaitytojams atneša Rytų išminčiai, jame mūsų krašto istorija, žmonių biografijos, o vizualinėmis priemonėmis perteikiamas dar ir krašto dvasinis ir kultūros paveldas. Kalendoriaus sutiktuvėse linkėta, kad jis ir toliau skaičiuotų metus.

Pirmasis Šakių 2000-ųjų 44 psl. kalendorius, informuojantis apie kalendorines šventes, veikiančias įstaigas rajone, autobusų maršrutus ir kt., buvo išleistas 100 egz. tiražu. Kalendorius augo, turtėjo istoriškai ir kultūriškai. Nuo 2020 m. jis yra per 460 psl., tiražas 1000 egz. Metams bėgant, kalendorius įgavo savo braižą, turi nuolatinius korespondentus, fotomenininkus Vidą Venslovaitį, Rūtą Višinskaitę, iliustracijų autorius – profesionalius menininkus, tautodailininkus, moksleivius, tekstų redaktores – Janiną Marcinkevičienę, Onutę Jasinskienę, Nijolę Vaičiulienę, Janę Zybertienę. Šiųmečiame kalendoriuje mėnesių skirtukai pasipuošė tautinių rūbų fragmentais iš Zanavykų muziejaus fondų.

Tradiciškai kalendoriaus pirmuosiuose puslapiuose – dvasios tarnų, rajono vadovų pamąstymai, palinkėjimai.

„Svarbiausia žmogui – atmintis. Tai, kas vyko ir vyksta Šakiuose, geriausiai iliustruoja asmenybės, kurių veikla – kalendoriaus puslapiuose. Prasmingi tie sugrįžimai ir susitikimai <...>. O ateitis kviečia naujiems iššūkiams ir darbams“, – rašo Šakių seniūnas Dalius Jasevičius.

Kalendoriaus puslapiuose pasakojama mūsų krašto istorija, pateikiant įdomių faktų apie šviesuolius. Tad skaitytojai vėl galės skaityti tradicines rubrikas „Zanavykutis“, „Po žodžio ženklu“, „Pažmonys“, kuriose – žmonių likimai, netektys ir sugrįžimai – mūsų visų gyvenimai. Ir šiemet apie tai kalendoriuje pasakoja apie 180 autorių.

Išskirtinai kalendoriuje daug vietos skiriama vienai datai – Šakių 425-erių metų sukakčiai, tad skaitytojas galės sužinoti, kad sūduvių vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas II a. Ptolomėjaus „Geografijoje“, kur paminėtas Šakaičių kaimas ir Šakių vardas, ir kaip miestas augo, vystėsi, kas jame gyvena iki pat šių dienų.

Kalendoriaus sutiktuves vedęs Edvinas Vadoklis taikliai apibūdino šį leidinį sakydamas, kad jame žmonių istorijos.

Sudarytojams už tos mūsų krašto istorinės atminties saugojimą kalendoriaus puslapiuose dėkojo Seimo nariai Irena Haase ir Giedrius Surplys, kurie neslėpė, kad šie metai nešykštės svarbių išbandymų – laukia rinkiminiai, olimpiniai metai.

„Per kukliai pasakyta – Šakių kalendorius. Tai yra Šakių enciklopedija. Tikriausiai žinot, kas yra Vikipedija, įdomu tai, kad Šakių kalendorius yra senesnis už Vikipediją, kuri atsirado 2001 metais. Šiandien visur daug kritikos, bet Šakių kalendorius atskleidžia jūsų gerus darbus, linkiu tai daryti ir toliau“, – kalbėjo Seimo narys G. Surplys už ilgametį kalendoriaus gyvavimą įteikdamas padėką Šakių viešosios bibliotekos direktorei Kristinai Lebedžinskienei.

Kalbėjusi įstaigos vadovė svarstė, kiek patirčių, istorijų, asmenybių, pavardžių telpa visuose 25-iuose leidiniuose.

„Ir koks 25-asis, šiandien pristatytas kalendorius? Užaugęs nuo keliasdešimties iki kelių šimtų puslapių. Tapęs dažno stalo knyga ir dovana svečiui. Dėkoju visiems jį kuriantiems. Pristatėme kalendorių, dabar belieka minėti jame pažymėtas datas, fiksuoti akimirkas ir taip toliau rašyti metraštį, kuris, tikimės, liks aktualus ir po daugelio metų“, – kalbėjo K. Lebedžinskienė.

Sveikindamasis rajono vadovas Raimondas Januševičius taip pat pasidžiaugė bibliotekos parengtu leidiniu, kuriame ne tik datos ar chronologiniai įvykiai, bet sudarytojai nuolat atranda asmenybių, kuriančių, dirbančių mūsų krašto sėkmei.

Kalendoriaus sudarytojai žada, kad kalendorius, atkeliavęs į 25-ą stotelę, keliaus toliau, toliau skaičiuos metus, statys atminties ženklus. Ketvirtį amžiaus prie Šakių kalendoriaus pluša jo sumanytoja Lina Eringienė.

„Šitas darbas yra mūsų visų, čia esančių, bendras darbas. Viena aš niekas... Čia mūsų Šakiai, čia mūsų šaknys, atmintis, čia mūsų istorija. Tegul ji tęsiasi. Tik nepavarkim daryti gerų darbų. Ačiū jums, mielieji, kad jūs esate...“ – emocijų neslėpė L. Eringienė.

O tai, ko nėra kalendoriuje, šventės dalyviams dovanojo ne tik mūsų krašto jaunieji atlikėjai, bet ir operos solistas Jonas Sakalauskas bei akordeonistai Dmitrijs Michailovs ir Povilas Velikis.