Liepos 14 d. Kidulių dvaro svirne atidaryta Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Viktorijos laikų mada: krinolinai“. Autentiški XIX a. drabužiai ir aksesuarai – ne vien grožis akims. Jie pasakoja apie technologijų pažangą, visuomenės normas, moters padėtį ir kainą, kurią anuomet tekdavo mokėti už eleganciją.
Parodos atidarymas į Kidulius subūrė gausų būrį mados, istorijos ir kultūros gerbėjų. Ekspoziciją pristatė pasaulinio garso mados istorikas, kolekcininkas ir meno žinovas Aleksandras Vasiljevas bei jo vardo fondo direktorė Alma Puodžiukaitienė. Sveikinimo ir padėkos žodžius tarė Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.
Kiduliai jau tapo tradicine mados istoriko stotele – tai jau trečioji istorinės mados paroda iš jo fondo kolekcijos. Po romantizmo ir secesijos laikotarpių šiemet svečias sako norėjęs atsigręžti į karalienės Viktorijos epochą bei vieną ryškiausių jos mados simbolių – krinoliną. Tai standus karkasas, dėvėtas po sijonu. Būtent jis leido suformuoti itin platų, varpo pavidalo siluetą. Tokios suknelės pabrėždavo moters liemenį, o sijonų dydis bylojo apie jos visuomeninę padėtį. Kuo daugiau erdvės moteris užimdavo, tuo aiškiau galėjo parodyti savo svarbą ir statusą.
Vis dėlto šiandien mūsų akį žavintys drabužiai liudija ne vien ištaigingą aukštuomenės gyvenimą. A. Vasiljevas su jam būdinga charizma, negailėdamas laiko, dalijosi įdomiausiomis detalėmis ir šmaikščiai atskleidė mados istorijos paslaptis. Anuometis puošnumas moterims reiškė ir daugybę suvaržymų: vilkint tokias sukneles buvo sunku atsisėsti bei vaikščioti, o suveržus korsetą – kvėpuoti, šokti ar net valgyti. O grožio idealo kainą iškalbingai liudija iki 47–50 centimetrų suveržtas moters liemuo.
Viktorijos laikų aprangos raidai, kaip pasakojo svečias, daug įtakos turėjo XIX a. technologinės naujovės. Atsiradus siuvimo mašinai, drabužius buvo galima pasiūti greičiau, o anilininiai dažai leido išgauti iki tol neregėtas ryškias spalvas. Tačiau ta pati technologijų plėtra prisidėjo ir prie krinolinų mados saulėlydžio, nes, atsiradus traukiniams, plačius sijonus vilkinčioms moterims tapo sudėtinga patekti į kupė. Tačiau Viktorijos laikų siluetas iš mados istorijos nedingo. Praėjus beveik šimtmečiui jo idėjas naujam gyvenimui prikėlė Christianas Dioras, į aukštosios mados podiumus sugrąžinęs siaurą liemenį ir plačius sijonus.
Šalia puošnių Viktorijos laikų suknelių Kidulių svirne akį traukia ir vienas netikėtas eksponatas – vienos žymiausių XIX a. Prancūzijos rašytojų Žorž Sand frakas. Tikrasis jos vardas buvo Amandine Aurore Lucile Dupin. Vyrišką slapyvardį rašytoja pasirinko dėl to, kad moteriai tuo laiku įsitvirtinti literatūros pasaulyje buvo gerokai sunkiau. Tačiau Žorž Sand nepaisė visuomenės požiūrio, vilkėjo vyrams įprastus drabužius ir tapo laisvos, savo kelią pasirenkančios moters simboliu.
„Šakiai yra poniškų privilegijų kraštas, o Kiduliai – šio maršruto dalis, todėl mums svarbu puoselėti dvarišką kultūrą. Kiduliai visuomet buvo šokantis dvaras – jau daugiau nei dešimt metų istorinį šokį puoselėjame su istorinio šokio teatro studija „Il Ballo della Luna“. O istorinis šokis be kostiumo – neįsivaizduojamas dalykas“, – mintimis dalijosi studijos vadovė ir projekto kuratorė Irma Svetlauskienė, džiaugdamasi galimybe jau trečius metus mūsų krašto žmonės pristatyti unikalią, analogų Baltijos šalyse neturinčia kolekciją.
Nors A. Vasiljevo fondas įsikūręs Visagine, jo parodos kasmet keliauja po įvairias Lietuvos vietas. Paroda Kidulių dvaro svirne veiks iki rugpjūčio 16 d. Ją galima aplankyti trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais (arba iš anksto suderintu laiku). Parodos lankymą lydi nemokama ekskursija.
Bronius iš Veršių:
