Čikagoje – ir gerdžiūniškio Edvardo Mačaičio darbai

Šie kalvio Edvardo Mačaičio kūrybiniai metai išskirtiniai – po įvertinimo nacionaliniame konkurse „Aukso vainikas“, jo ir kitų kūrėjų darbai dabar pristatomi Čikagoje vykstančioje parodoje, kuri reprezentuoja unikalų Lietuvos UNESCO saugomą kultūros paveldą. „Draugo“ archyvo nuotr.

Liepos viduryje Čikagoje (JAV) duris atvėrusioje Lietuvos nacionalinio kultūros centro parodoje „Versmės“ tarp kitų žinomų šalies kūrėjų darbų eksponuojamos ir kraštiečio kalvio Edvardo Mačaičio tradicinės saulutės.

Pirmą kartą užsienyje eksponuojama paroda kviečia pažinti Lietuvą per keturias į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytas tradicijas – kryždirbystę, dainų ir šokių šventes, sutartines bei šiaudinių sodų tradiciją. Daugiau nei dvejus metus plėtotas projektas, kurio kuratorius ir vienas autorių yra menininkas Ray Bartkus, subūrė įvairių sričių Lietuvos kūrėjus. Be gerdžiūniškio kalvio E. Mačaičio, savo darbus pristato Tadao Cern, Rimantas Milkintas, Mantas Lesauskas, Augustė Santockytė, Marija Liugienė bei kiti autoriai.

Paroda „Versmės“ pristato kultūrą kaip gyvą, nuolat kintantį reiškinį – girdimą dainose, matomą ornamentuose, juntamą žmogaus rankų sukurtuose darbuose ir šiandien įgaunantį naujas menines formas. Jos atidarymas tapo vienu svarbiausių XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės „Tarp dviejų krantų“ kultūrinių akcentų. Po viešnagės Čikagoje „Versmės“ keliaus į Filadelfiją, Kanadą ir Aziją, o prieš 2028 metų Lietuvos dainų šventę sugrįš į Lietuvą.

Gerdžiūniškio kalvio E. Mačaičio dalyvavimas šiame projekte tęsia jo įvertinimų kelią. Šių metų sausį nacionalinės konkursinės liaudies dailės parodos „Aukso vainikas“ finale E. Mačaičio tradiciniai kryžiai-saulutės taikomosios dailės kategorijoje pelnė trečiąją vietą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3