Lapkričio 30 d. programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras Šakių rajone organizavo lauko dieną „Vaikų dienos centras  – galimybės ir nauda kaimo bendruomenei“. Gana gausi delegacija lankėsi trijuose skirtingų steigėjų vaikų dienos centruose ir domėjosi jų patirtimi, ten vykstančiu darbu.

Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Lina Gumbrevičienė informavo, kad renginio tikslas – supažindinti vietos veiklos grupių, kaimo bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus su jau veikiančių vaikų dienos centrų veikla ir galimybėmis, sąlygomis bei reikalavimais naujo vaikų dienos centro steigimui. Ji kalbėjo, kad Lietuvoje veikia apie 250 vaikų dienos centrų, tačiau jų skaičius turėtų augti. Tą patį akcentavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė. Pasak jos, dienos centrų šalyje nepakanka, o Prezidentūra apskritai pasisako už Lietuvą be vaikų globos namų. Todėl nori paskatinti kurtis naujus centrus. Svečiai įsitikinę, kad centrų įkūrimui ir išlaikymui reikalingas vietos bendruomenių bendradarbiavimas su savivaldybe, nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslo įmonėmis.

„Siekiama, kad šalies savivaldybės pirktų 15 proc. būtinų socialinių paslaugų iš nevyriausybinių organizacijų. Kaimo bendruomeninės organizacijos jau įrodė, kad gali teikti tokias paslaugas kokybiškai. Šiuo metu dažna kaimo bendruomenė sprendžia savo vietos socialines problemas, neturėdama jokio stabilaus finansavimo, savo veiklą finansuodama tik per projektinę veiklą“, – kalbėjo L. Gumbrevičienė.

Šakių rajone yra 380 vaikų iš socialinės rizikos ir socialiai remiamų šeimų. Įkurti 7 vaikų dienos centrai. Lauko dienų metu pasirinkti trijų skirtingų steigėjų dienos centrai – Sintautų vaikų dienos centras, kurį įsteigę VO „Gelbėkit vaikus“, Kudirkos Naumiesčio centras, įsteigtas bendruomenės, ir savivaldybės įsteigtas Griškabūdžio seniūnijos vaikų dienos centras.

Tačiau visuose centruose aktualiausia pinigų bei centrų išlaikymo problema. Pasak Šakių vaikų dienos centro direktorės Jūratės Arštikaitienės, jos vadovaujamas centras gyvena iš dienos centrams skiriamos Socialinės paramos ir darbo ministerijos (SADM) paramos.

„Šiuo metu projektas tęsiasi trejus metus, tad ir finansavimas užtikrinamas ilgiau. Anksčiau kasmet buvo teikiami projektai ir visuomet pinigai pasirodydavo tik kovą, nors visi suprantame, kad centro neuždarysi vienam ketvirčiui“, – kalbėjo J. Arštikaitienė.

Tad ji džiaugėsi verslininkų, savivaldybės parama, supratingais darbuotojais, kurie dirba už ypač mažą atlygį, o kartas tiesiog tampa savanoriais. Žinoma, kaip pripažino centro direktorė, reikia nuolat mąstyti, galvoti, iš kur dar galima pritraukti lėšų. Be to, nė vienas iš centrų neperka maitinimo paslaugos, o tuo rūpinasi patys – vaikai kartu su auklėtojomis ir sumuštinius gamina, ir blynus kepa ar sriubas verda.

„Reikia skaičiuoti ir galvoti, nes jei viską pravalgysime, ant ko piešime?“ – retoriškai teiravosi J. Arštikaitienė.

Dabar centras Sintautuose veikia po „Gelbėkit vaikus“ sparnu, tačiau pasibaigus šiam finansavimo etapui J. Arštikaitienė viską nori perleisti bendruomenei. Tuo labiau, kad dabar ir bendruomenės centro pirmininkė, ir dienos centro auklėtoja yra tas pats jaunas ir entuziastingas žmogus – Ingrida Jakaitienė.

Kudirkos Naumiesčio miesto ir seniūnijos bendruomenės centro „Santaka“ vaikų dienos centras įsteigtas buvusio darželio patalpose. Centrą lanko per 20 vaikų, kaip ir kitose seniūnijose, daugiausia iš socialinės rizikos, nepilnų šeimų. Bendruomenės centro pirmininkas Edvardas Belevičius pasakojo, kad bendruomenės vaikų dienos centras yra viena iš bendruomenės veiklų. Centras nėra atskiras juridinis asmuo.

Pasak projektų vadovės Ritos Dumbliauskės, iš SADM gaunamos paramos užtenka tik dviem auklėtojoms, dirbančioms po pusę etato, pusei minimalaus darbo užmokesčio. Nedidelė dalis lieka vaikų maitinimo išlaidoms padengti.

„Mūsų auklėtojos dirba kur kas nuoširdžiau nei joms mokamas atlyginimas reikalautų, – įsitikinusi R. Dumbliauskė. – Žinoma, jos privalo dirbti papildomai kitame darbe, kad išgyventų.“

Viešnia iš Pagėgių svarstė, kad pradėti veiklą bei įkurti dienos centrus būtų daug paprasčiau, jeigu būtų galima pagal paslaugų sutartis įdarbinti darbuotojus, dirbančius su individualios veiklos pažymomis, ir pan. Tada ir atlygis būtų solidesnis.

Griškabūdžio seniūnijos vaikų dienos centro steigėjas – savivaldybė. Šiuo metu jame laiką leidžia 30–35 vaikai. Čia vaikai renkasi ne tik iš socialiai remtinų šeimų, bet ir atokiau gyvenančių bei dirbančių tėvų, kurie neturi kur palikti pradinukų.

Renginio dalyviai sutiko, kad tokie centrai būtini vos ne kiekviename kaime, nors patys vaikai ir jų tėvai ne visada linkę įvertinti šių žmonių pastangas. Tėvai šią pagalbą priima kaip savaime suprantamą dalyką.

„Norėtųsi, kad atsirastų šiokios tokios grąžos. Kad ne tik gautų, bet ir atiduotų, pavyzdžiui, vyresni vaikai galėtų padirbėti savanoriais centre,“ – mintimis dalijosi lauko dienos dalyviai.

„Kartais užtenka tokią mintį tik laiku pasakyti ir jau turi savanorį, – įsitikinusi J. Arštikaitienė. – Visada pirmiausiai klausiu savęs, ar aš viską padariau, kad situacija pasikeistų. Dažniausiai pagalvojusi randu dar neišbandytų kelių.“

Jos nuomone, pradedant kurti vaikų dienos centrus reikia tiesiog žengti pirmą žingsnį. Ir veikti. „Kai pradėsi, viskas klosis ir toliau. Visada galima rasti išeitį, visada galima pasikonsultuoti ir paklausti“, – siūlė nenuleisti rankų ir griebtis iniciatyvos Šakių vaikų dienos centro direktorė.