Keliaujančius į Zyplių dvarą Beržų gatve, jau kelis dešimtmečius pasitinka pakelės tuopos. Tai ir šio dvaro identiteto dalis, bet ir problema: po stipresnio vėjo skylančios, lūžinėjančios senosios tuopos kelia pavojų. Todėl priimtas sprendimas šią tuopų alėją tvarkyti palaipsniui – pirmame etape šalinti 30 avarinės būklės pakelės tuopų, o ateityje alėją atsodinti kitais lapuočiais medžiais. Apie tai, susitikus šio rajoninės reikšmės kelio savininkui AB „Kelių priežiūra“, savivaldybės, paveldosaugos atstovams, Lukšių miestelio seniūnui, kalbėtasi antradienį. 

Kaip susitikimo pradžioje kalbėjo AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovas Vidmantas Diržius, įmonė užsakė tuopų ekspertizę, kurią atliko bendrovės „Arbovita ir Ko“ profesionalus arboristas Renaldas Žilinskas. Jo pateiktose išvadose rekomenduojama iš 156 augančių Beržų g. tuopų šalinti 30 avarinės būklės medžių. Susitikime dalyvavusio eksperto pastebėjimu, pirmiausiai tuopos susodintos per tankiai, todėl dauguma tų medžių, kurie numatyti išskirsti, apnikti bakterinio vėžio. 

„Sumažėjęs yra medžių gyvybingumas, stabilumas, daug procentų tuopų yra netekę lajos. Tuopos yra trumpaamžiai medžiai, jos greitai pūva. Apžiūrėjau, įvertinau kiekvieną medį ir pateikiau išvadas, kuriuos medžius šalinti, kuriuos reikia genėti. Tiesa, dalis medžių įvertintini kaip trumpalaikės perspektyvos, maždaug iki 5–10 metų pavojaus nekels. Tačiau yra pažeistos lajos, jeigu jos nebus tvarkomos, nebus genimi medžiai, išimtos sausos, ligotos šakos, teks ir juos šalinti. Pusė medžių yra geros būklės, tik po keliasdešimt metų jie pasieks tą ribą, kad juos reiks jau visus šalinti“, – kalbėjo R. Žilinskas. 

„Manau, dėl šios alėjos ateities reiktų atsiklausti ir bendruomenės nuomonės. Jeigu jie mato, kad ši alėja reikalinga, tai reikia ją perspektyvoje atsodinti, tik jau kitos rūšies medžiais, pavyzdžiui, ąžuolais. Jeigu ypač vienoje vietoje bus pašalintos kelios tuopos, tai jau jų vietoje galima atsodinti kitu medžiu. Sodinant ąžuolų alėją, tarp medžių turi būti septynių metrų tarpas“, – aiškino R. Žilinskas siūlydamas pasitarti dėl medžių alėjos kūrimo ir su kraštovaizdžio architektu.

Ekspertas taip pat siūlė dėl naujos alėjos formavimo pasitarti ir su greta kelio esančiais žemių savininkais, kad šie ateityje paliktų žaliąją zoną – medžiams būtų daugiau erdvės ir jie geriau augtų. 

„Jeigu tą jauną medelį pasodini ir ūkininkas greta nuolatos žemę aria, viskas tvarkoje. Bet jeigu laukas uždirvonuoja, o vėliau pradeda arti, vėl nudraskomos medžio šaknys ir jis pradeda nykti“, – kalbėjo specialistas.

R. Žilinskas siūlė medžius pradėti šalinti nuo rytinės pusės, nes „jeigu bus šalinama nuo vakarų pusės, tai likusius medžius vėjas išvartys kaip kėglius“. Ekspertas visgi užsiminė, kad tuopos reguliuoja patvinstančios Siesarties vandens lygį.

Miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius pridūrė, kad, pakilus gūsingesniam vėjui, nuo medžių krintančios šakos ir pačios jau pasvirusios tuopos kelia pavojų tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. 

Pasak Vilkaviškio kelių tarnybos Šakių meistrijos vyr. inžinieriaus Aurimo Staugaičio, jiems priklausančio kelio juostoje augančios tuopos turi vertingųjų savybių, teritorija yra valstybės saugoma, todėl buvo pakviesti ir paveldosaugininkai, kad būtų ir su jais suderinti numatomi medžių kirtimai. 

Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinis skyriaus vedėjo Aliaus Baranausko pastebėjimu, po medžių pašalinimo reikės spręsti ir medžių atsodinimo klausimą.

Savivaldybės vicemerui Egidijui Peleckiui kilo klausimas dėl medžių šalinimo darbų procedūrų: dabar tuopas šalins savininkas – Lietuvos automobilių kelių direkcija, o kas ateityje alėją atsodins – seniūnija, paveldosaugininkai? 

„Manau, šių tuopų šalinimas yra kraštutinė priemonė, šitie medžiai yra viena iš dvaro vertingųjų savybių. Šalinti reikia tik eksperto įvertintas kaip avarinės būklės tuopas, – kalbėjo A. Baranauskas. – Norint gauti pritarimą pjauti medžius, manau, reikia numatyti priemones, kaip mes atkuriam šią medžių alėją.“

Ekspertizę atlikęs R. Žilinskas negailėjo patarimų, kurias tuopų šakas ir kaip genėti. 

„Prie pat Zanavykų muziejaus pastato auga dvi tuopos, kurias įvertinau kaip trumpalaikės perspektyvos. Jei medžių lajų perimetrą sumažinam 2–3 metrais, nugenim, medis dar gali stovėti, jeigu nieko nedarom, turim skubiai šalinti, nes nuo didelio šakų svorio kamienas pradėjo skilti, nors medis yra gyvybingas“, – aiškino R. Žilinskas.

Jis pripažino, kad tiek seniūnijose, tiek kai kuriose savivaldybių miestuose, deja, nėra medžių genėjimo specialistų, todėl medžiai genimi netinkamai. Vilkaviškio kelių tarnybos vadovas V. Diržius žadėjo ieškoti galimybių pasisamdyti profesionalius genėtojus. 

Gavęs leidimą iš Šakių savivaldybės, paveldosaugininkų, kurie susitikimo metu pritarė avarinės būklės tuopų šalinimui, darbus kelio savininkas planuoja atlikti iki kovo 15 dienos.