Šūsnys darbų, tarp jų ir pavėluotų, todėl grasinančių rimtomis pasekmėmis, specialistų trūkumas, strigęs konkursas į vadovo pareigas. Tai tik dalis sunkumų, lydinčių vieną svarbiausių Šakių rajono savivaldybės administracijos sričių kuruojantį Ūkio ir investicijų skyrių. Nežinia, kokios dar staigmenos gali išlįsti į dienos šviesą, nes ankstesnių metų įdirbio net nėra kam imtis. „Tragedija, ne tragedija, bet labai blogai“, – vertindamas situaciją stiprių epitetų nevengia rajono meras Raimondas Januševičius. 

„Nevalyvas“ požiūris tapo norma 

Pirmajame šių metų Šakių rajono savivaldybės Ūkio ir verslo komiteto posėdyje buvo pagarsintos išties rimtos problemos – įvardyta visa eilė pažeidimų, kai leidžiant biudžeto lėšas dokumentacija buvo tvarkoma aplaidžiai arba jos apskritai nėra. Pavyzdžiui, investuojant į velotrasą ar turgaus aikštę nepasirūpinta teisine šių objektų registracija. 

Politikams aiškinantis priežastis, skambėjo šokiruojantys pasisakymai. Vienas iš perliukų: į klausimą, „kodėl darėme ne pagal įstatymus“, atsakyta – „nes mes būtume nieko nepadarę“. 

„Čia yra labai gili sisteminė problema. Ji ne vakar, ne užvakar ir ne prieš metus buvo. Tai buvo daroma tiesiog nevalyvai galbūt įprastai. Tai buvo įprasta ir visiems suprantama“, – apibendrino posėdyje dalyvavęs tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius. 

Kaip galėjo įsigalėti, netgi tapti norma toks, anot politiko, „nevalyvas“ požiūris į viešuosius finansus? Ne vienas „Draugo“ kalbintas pašnekovas teigė, kad problema buvo užprogramuota pačioje administracijos struktūroje. 

Šiandien turime du skyrius – Ūkio ir investicijų bei Architektūros ir urbanistikos – su atskirtomis funkcijomis, veiklos lauku, atsakomybėmis. Praėjusią vasarą jie suformuoti iš vieno darinio – 2016–2023 metais buvusio Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus, anot pašnekovų, griozdiško mechanizmo, nepajėgaus pavežti milžiniškos darbų apimties. Beje, dar anksčiau, iki 2016-ųjų, tuos pačius dirvonus arė net trys savarankiški skyriai – Regioninės plėtros, Ūkio ir Architektūros. 

Visi žinojo, niekas nesprendė

„Senasis palikimas – nelengvas iššūkis, jo daug, reikia labai daug dirbti“, – žodžių į vatą nevynioja Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė. 

Dabartines pareigas ji eina nuo praėjusios liepos, tačiau iki metų pabaigos, kol buvo ieškoma Ūkio ir investicijų skyriaus vadovo, teko rūpintis ir kolegų darbo baru. Tenka, beje, ir dabar, nes kol kolegos tebeieško dviejų darbuotojų, darbo rankų trūksta katastrofiškai. Kita problema – ankstesnio skyriaus įdirbis, keliantis daug problemų. 

„Kiekvienas turime savo darbo specifiką, bet įstatymai juk visiems vienodi. Randame tikrai daug neatitikimų, viską reikia peržiūrėti, suderinti su teisės aktais. Bet einame link šviesesnės ateities“, – šypteli J. Bosikienė. 

Ji neslepia, kad darbas pietų pertraukos metu tapo kasdienybe. Tenka perversti daugybę dokumentų, grįžti prie aplaidžiai sutvarkytų ar visai netvarkytų reikalų, ypač dėl bendrųjų planų keitimo.  

„Susikrovė daug dalykų, kurie buvo nepadaryti. Visi žinojo skaudžias problemas ir dėl bendrųjų planų keitimo, bet jos nebuvo pradėtos spręsti. Tenka to imtis dabar“, – sako ji. 

Vedėjui kol kas ramu

Tiesa, dar neseniai dirbantis ir į problemas nespėjęs įsigilinti Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis situaciją kol kas vertina ramiai – dėl patirtos traumos jis dirba per nuotolį ir tvirtina, kad viskas sklandu. 

„Neseniai pas mus pradėjo dirbti aplinkos apsaugos specialistas, dviem trūkstamoms pozicijoms –  kelininko ir tarptautinių projektų specialisto – skelbiami konkursai. Žinoma, iššūkių yra, kaip ir kiekviename darbe. Bet pavaduojame vieni kitus, stengiamės dirbti darniai, taip ir sukamės iš padėties. Nemanau, kad yra sunku, bent jau niekas man nesiskundė, kad reikia dirbti viršvalandžius“, – situaciją ramiai vertina M. Remeikis. 

Jo teigimu, daugelyje savivaldybių trūksta darbuotojų, specialistus net bandoma vilioti iš kitų rajonų siūlant geresnes sąlygas. 

„Iš buvusio skyriaus perėmėme šiokių tokių problemų dėl kelių. Nieko ypatingo – kiekvienoje savivaldybėje jų netrūksta. Stengiamės tas problemas kuo greičiau išspręsti, ir tiek. Pagrindiniai darbai ir būtų – sutvarkyti kelių finansavimą, sudėlioti darbų grafikus“, – aiškina M. Remeikis. 

Klaustukų tebėra daug

Situacija, į kurią rajono valdžią įstūmė ankstesniųjų sprendimai, merui R. Januševičiui atrodo tiek komplikuota ir neaiški, kad į savo pasvarstymus jis vis įterpia retorinį klausimą: „Kas galėtų paneigti, kad?..“ 

„Būtina viską juridiškai įsiteisinti, – kalbėdamas apie „ore kabančius“ darbus pabrėžia jis, – bet kai kuriais atvejais galimybių tam labai nedaug. Daug ko nežinome ir nežinia, kas dar paaiškės. Kai tik pradėjome dirbti šioje kadencijoje, susyk išėjo net keturi Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus specialistai, tarp jų ir du pagrindiniai – vedėjas ir vedėjo pavaduotojas.“

Jis atmeta prielaidą, kad spragos dokumentacijoje atsirado dėl didelės darbų apimties, neapsižiūrėjimo ar profesinio aplaidumo. Esą buvę valdantieji tiek komiteto, tiek tarybos posėdyje patys deklaravo, kad, jei būtų veikę pagal teisės aktus, būtų nieko nepadarę miestui. 

„Mane sunku kuo nors nustebinti, bet tas skyriaus išsivaikščiojimas – vos pradėjęs eiti mero pareigas radau ant stalo sutvarkytus vedėjo ir pavaduotojo išėjimo iš darbo dokumentus – tapo išties gera dovanėle. Skyriaus darbas buvo paralyžiuotas, ko, akivaizdu, ir buvo siekta. Turiu žinių, tiesa, nepatvirtintų, kad ir kiti darbuotojai buvo įkalbinėjami palikti skyrių, siūlant jiems darbo pozicijas kitur. 

„Maža to, kad išėjo du pagrindiniai idėjų generatoriai, toliau darbus tęsę specialistai buvo palikti visiškoje nežinioje. Tarp vadovų ir pavaldinių, kaip paaiškėjo, nebuvo jokios komunikacijos – neaiškinta, kokie darbai planuojami, tik nurodoma, ką reikia padaryti“, – pasakoja meras, neslėpdamas, kad iš naujo įsukti šį sektorių, jau padalintą į du skyrius, buvę sudėtinga. 

Jis pripažįsta, kad jau prarasta daug laiko. Suplanuoti tolesni infrastruktūros gerinimo darbai vis nukeliami, nes tam nėra žmogiškųjų resursų – specialistai nukreipti narplioti ankstesniųjų palikimą ir baigti darbus, kurie turėjo būti atlikti dar 2022 m. 

„Virš savivaldybės buvo pakibęs Damoklo kardas – grėsmė, kad teks grąžinti europines lėšas. Kapstėmės didžiuliuose tomuose atliktų darbų dokumentų, atrodo, spėjome padaryti pradinius veiksmus, kad to išvengtume. Tik labai gaila, kad tenka murkdytis senuose reikaluose ir stabdyti judėjimą į priekį“, – apgailestauja jis. 

Klausdamas „kas galėtų paneigti, kad?..“ R. Januševičius primena ir apie konkurso, skelbto į Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjo pareigas, peripetijas. 

„Gal tai mano interpretacijos, raganų ieškojimas, bet faktas tas, kad vykstant konkursui vienas iš dviejų pretendentų paskutinę akimirką informuoja jame nedalyvausiantis. Esant vienam pretendentui konkursas į valstybės tarnybą negali įvykti. Kas galėtų paneigti, kad kažkas yra suinteresuotas, kad taip būtų?“ – skėsteli rankomis meras. 

Praėjusių metų pabaigoje konkursas galiausiai įvyksta – prieš pat Kalėdas Ūkio ir investicijų skyriui pradeda vadovauti M. Remeikis. 

„Atrodo, tik pirmyn į darbus. Bet bėda viena nevaikšto. Netrukus vedėjas patiria traumą, iki šiol dirbti gali tik per nuotolį. Bet, kaip sakoma, susižalojęs koją, ne galvą, tad judame kažkaip“, – sako R. Januševičius.

Buvęs direktorius klaidų nemato

Tarybos narys Dainius Grincevičius, praėjusioje kadencijoje dirbęs administracijos direktoriumi, jo vadovavimo metu susiformavusiomis problemomis dabar nesidomi. 

„Asmeniškai į mane niekas nesikreipė, pagalbos neprašė. Jei kas ir būtų kreipęsis, ar aš ką patarčiau, ar manęs klausytų? Kiek man oficialiai žinoma, nesikreipta nei į to skyriaus specialistus, nei į vedėją“, – dėsto politikas, paklaustas, ar prisideda prie į viešumą iškilusių problemų  narpliojimo. 

Stebėdamas dabartinių valdančiųjų darbą, jis daro išvadą, kad ir jie vadovaujasi tuo pačiu modeliu – įteisina darbus kaip paprastuosius remontus. 

„Tai – politika: 80 procentų politikos, 20 procentų gal, kas negerai rasta. Bet man ramu. Pas mus buvo daroma taip, galbūt Jurbarke ar kur Kaišiadoryse kitaip. Tam yra audito, kontrolės tarnybos, tikrindavo mus, bet nesakė, kad kas blogai. Specialistai darė taip, kaip reikia“, – įsitikinęs D. Grincevičius. 

Jūratė Kielė