Jau rašėme, kad žinia apie kaimynystėje ketinamą statyti galingų vėjo elektrinių parką vienus Žvirgždaičių krašto gyventojus pradžiugino, o yra ir šio projekto kategoriškai nenorinčių. Tad gegužės 29 d. su Žvirgždaičių bendruomene susitikę vėjo elektrinių parko projektuotojai stengėsi įtikinti Žvirgždaičių krašto žmones, kad vėjo malūnų sparnai finansinę naudą suks ne tik savivaldybei, bet ir žemės savininkams bei vietos bendruomenėms. Visgi kai kurie žvirgždaitiškiai nori patraukti vėjo elektrines toliau nuo gyvenvietės, abejoja, ar žadėta nauda pasieks pačią bendruomenę.
Įmonės „Archstudija“ projektų vadovė Inga Baronienė informavo, kad pernai gruodį buvo paviešintas pranešimas apie UAB „Sūduvos vėjas“ planuojamas pastatyti ir eksploatuoti iki 42 vėjo elektrinių Šakių, Vilkaviškio r. sav., Sintautų, Žvirgždaičių, Klausučių sen. Šių metų liepos mėnesį bus pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, rengiami projektiniai pasiūlymai, o preliminariai 2026 m. – techniniai projektai ir statybą leidžiantys dokumentai.
„Šitas vėjo elektrinių parkas planuojamas jungti prie perspektyvinės per jūsų rajoną tiesiamos Kruonio HAE elektros linijos“, – pridūrė I. Baronienė.
Ji taip pat informavo, kad iš gyventojų, kurių gyvenamasis namas patenka į tam tikrą teritoriją, privaloma gauti rašytinius sutikimus, kitu atveju – toje vietoje jėgainė atsirasti negalės. O jei pasirašomas susitarimas, namo savininkai gauna kasmetinę kompensaciją. Gavę pranešimus gyventojai nuogąstavo, kad jėgainių parko teritorijoje jiems atsiranda įvairūs pastatų statybos draudimai, tačiau, I. Baronienės teigimu, „Sūduvos vėjas“ pasirengęs pasirašyti susitarimus su gyventojais, kad nebūtų taikomi jokie apribojimai.
Įmonės „Archstudija“ vadovas Dainius Jurėnas (centre) vylėsi, kad po diskusijos Žvirgždaičių žmonės gaus daugiau informacijos apie vėjo jėgainių naudą pačiai bendruomenei, savivaldybei, kad ūkininkai prisijungs prie projekto. Jam antrinusi kolegė Inga Baronienė žadėjo, kad jie įsiklausys į gyventojų reikalavimus ir jei reikės – jėgaines patrauks nuo miestelio. D. Pavalkio nuotr.
Įmonės „Archstudija“ vadovas Dainius Jurėnas priminė, kad prireikė 10 metų, jog atsirastų šešios „Žvirgždaičių energija“ vėjo elektrinės iš planuojamų 30-ies.
„Tai iš dabar planuojamų 40, duok Dieve, kad atsiras kokia 15–20 vėjo jėgainių – bus labai gerai. Ne tik žemės savininkas, bet ir Šakiai, bendruomenė iš jų turės pakankamai ženklias pajamas. Po šios diskusijos, manau, tie, kas abejoja, pakeis šiek tiek nuomonę ir bus už jėgaines, už atsinaujinančią energetiką“, – tikino D. Jurėnas turėdamas pastabų šalies Vyriausybei, kad ši nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų sklandžią ir greitą atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtrą, todėl projektai stoja, nepavyksta gauti leidimų.
Projektuotojai, toliau kalbėdami apie jėgainių naudą, informavo, kad gamybos įmoka iš vienos jėgainės bus apie 22 tūkst. per metus. Surinkta gamybos įmoka nuo kiekvienos jėgainės bus paskirstoma taip: 15 proc. tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems penkių kilometrų spinduliu aplink vėjo elektrinę, 85 proc. vietos bendruomenių projektams, kurie įgyvendinami 15 kilometrų atstumu aplink vėjo elektrinę.
Kaip priminė kalbėjęs rajono vadovas Raimondas Januševičius, gamybos mokestis bendruomenėms dar tik bus mokamas, ir jį mokės tik nuo 2022 m. naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai.
„Bet tai, manau, bus šansas bendruomenėms susitvarkyti kelius, vandentvarką, pastatus, rengti renginius“, – kalbėjo meras pastebėdamas, kad galbūt trūko komunikacijos su gyventojais apie numatomų vėjų jėgainių statybas Žvirgždaičiuose.
D. Pavalkio nuotr.
Projektuotojų įmonės vadovas dar akcentavo, kad vėjo jėgainių savininkams būtina priemone tampa elektros energijos kaupikliai, kurie suteikia galimybę kaupti pasigamintos elektros perteklių ir ją naudoti prireikus.
Išklausius projektuotojų pažadų, vietos žemdirbiams labiausiai rūpėjo, kaip bus su melioracijos sistemoms, ar nebus apgadintos. Anot projektuotojų, vėjo jėgainių statytojai ne tik melioraciją atstato, bet yra sutvarkomi keliai iki vėjo elektrinių.
Į diskusiją įsiterpęs vietos ūkininkas Aleksandras Stonkus pasakojo, kad šiam vėjo jėgainių projektuojamam parkui pateikė 120 sklypų, tačiau reikalavimus atitiko tik apie 20.
„Kvietėm ir dar kviečiam ūkininkus, turinčius žemės sklypų, dalyvauti šitame projekte. Čia tik projekto rengimas, kurį reikės parduoti statytojui. Reikia, kad atsirastų investuotojas. Jei mes draugiškai šito klausimo nespręsim – vienas neduos sutikimo statyti, kitas, tas projektas atsidurs Lukšiuose, Jurbarko rajone“, – svarstė A. Stonkus pridurdamas, kad reikia kuo greičiau atlikti visas procedūras, pradėti statybas, kad būtų suspėta prisijungti prie naujai statomos elektros linijos.
Vėjo jėgainių „Žvirgždaičių energija“ statytojams išnuomojantis žemės sklypus Kudirkos Naumiesčio ūkininkas Edmundas Raškauskas tikino, kad kol kas neturi jokių bėdų nei dėl melioracijos, nei dėl kelių – atsitikus problemai, ši greitai išsprendžiama, o žvirgždaitiškė ūkininkė Anelė Kantautienė stebėjosi, kodėl žmonės informacijos daugiau sužinojo tik iš spaudos, o su gyventojais susitikimas vyksta pirmą kartą.
„Kovo 10 d. gavome pranešimus ir vieni kitų klausinėjom, ką daryti. Paskambinus nurodytais telefonais atsako, kad skambutis užregistruotas. Į laiškus niekas neatsakinėja. Tai kur mes, paprasti žmonės, galime kreiptis? Ar mes daug norime? Patraukite tas jėgaines nuo gyvenvietės ir nelieskite nuosavybės. Šnekate apie pinigus, kad Kelmėje jau dabar jums jie keliauja. Sukasi rajone 12 jėgainių, tai kur tie pinigai? – piktinosi žvirgždaitiškė. – Dabar deda apribojimus veiklai, paskui dės apribojimą kvėpavimui, trečiu etapu bus nacionalizavimas.“
Kalbėjęs garbaus amžiaus vietos gyventojas Aleksandras tiesiai šviesiai rėžė: „Gaunu laišką, kad prie sodybos, kurią užrašiau anūkui, pastato man tą baidyklę. Kad aš nei tualeto negaliu pastatyti... Atsitraukit tas savo baidykles, man nereikia tų jūsų pinigų...“
Kitas gyventojas svarstė, kad ir nekilnojamojo turto kaina šiame krašte kris, kuomet stovės netoli sodybos vėjo jėgainė. Teiravosi pačių projektuotojų, savivaldybės vadovų, ar šie norėtų už aštuonių šimtų metrų nuo namų matyti vėjo jėgainę...
Pasak projektuotojų, vėjo jėgainė atsirastų už pusantro kilometro nuo Žvirgždaičių miestelio. Vienam miestelio gyventojui rūpėjo, o kas bus su jėgainėmis po 25-erių metų.
„Mes viską su jumis išdiskutuosime, jei reikės, su jėgainėmis atsitrauksime. O senomis vėjo jėgainėmis įsipareigoja statytojas pasirūpinti“, – tikino projektuotojai.
Vicemeras Darius Jakavičius stojo jėgainių statytojų pusėn gyventojams primindamas, kad savivaldybė iš šešių vėjo elektrinių jau gavo 30 tūkst. eurų infrastruktūros mokestį.
„Pagalvokit svariai. O mes, kaip savivaldybės vadovai, pasižadam, kad dalis lėšų, kurios kris į savivaldybės biudžetą, tikrai bus naudojamos tai pačiai bendruomenei“, – kalbėjo vicemeras.
Susitikime dalyvavo ir keturi savivaldybės tarybos nariai (Irma Bartkutė, Romas Pukinskas, Ramūnas Kaunas ir Ričardas Lekavičius). Pastarasis vėjo elektrinių vystytojus pavadino fantazuotojais ir pabrėžė, kad kai kurios Europos šalys, tarp kurių ir Lenkija, užsibrėžusios vystyti branduolinę energiją. Tarybos nario teigimu, jis gyvena Juknaičiuose ir ypač naktį girdi už dviejų kilometro stovinčių vėjo elektrinių skleidžiamą garsą. Jis siūlė didinti infrastruktūros mokestį ir tikino, kad apsistatę vėjo jėgainėmis Šakiai praras turistus. Tokias kolegos mintis vicemeras pavadino demagoginėmis.
Diskusijos vėliau tęsėsi tarp pačių žvirgždaitiškių. Kalbėjęs ūkininkas Darius Stonkus svarstė, „kad per 30 metų nei Žvirgždaičiuose, nei Janukiškiuose niekas nesuklestėjo“. Jis pateikė pavyzdį apie vieną Lenkijos kaimą, kur pritraukiamos investicijos, statomos gamyklos, įrengtas vandens parkas, bendruomenė turi viešbutį.
„Gal tiek fantazuoti mums ir nereiktų. Bet nieko nedaryti ir nepasinaudoti šita proga negalime. Baigsis tuo, kad uždusinsime šitą kaimą, ne tik nuo žvyrkelių keliamų dulkių, bet neliks ir žmonių...“ – svarstė D. Stonkus.
O štai kita žvirgždaitiškė tikino esanti už lėšas, kad jos ateitų į kaimą, bet abejojo, „ar ta nauda ateis iki mūsų. Ar bus čia tos pieno upės?..“
Regina iš Šakių:
