Kodėl tekstilės atliekos neturėtų būti šalinamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, veikiausiai, atskirų paaiškinimų nereikia. Tiesa, kelias tvaresnio pasaulio link ne vien laisvanorišku sąmoningumu grįstas – Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys, įpareigotos užtikrinti, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Tokios politikos tiesioginės apraiškos pasimatė ir Šakiuose – praėjusių metų vasarą mieste buvo pastatyta 11 specialių „Ecoservice“ konteinerių. Vis tik manantieji, jog čia paliekami nebereikalingi drabužiai, batai ir t. t. nukeliauja pas sunkiau besiverčiančius tautiečius, klysta.
„Lietuvoje iš tekstilės konteinerių surinkta tekstilė vežama į tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje. Čia atskiriama tinkama naudoti tekstilė, kuri suskirstoma į skirtingas kategorijas ir paruošiama naudoti dar kartą. Tinkama naudoti tekstilė parduodama tarptautinėje didmeninėje rinkoje. Dalis tekstilės, kuri nebėra tinkama naudoti dar kartą, naudojama šilumos ir elektros energijai gaminti“, – teigiama oficialioje „Ecoservice“ internetinėje svetainėje. 
Nebereikalingus, tačiau naudojimui vis dar puikiai tinkančius drabužius arba avalynę atgabenti galima į Šakių „Caritą“ arba VšĮ „Namai visiems“. Pastarojoje įkurdintame „mainų sandėliukyje“ dirbanti Ineta Pūrienė (nuotraukoje) labdarą priima pirmadieniais–penktadieniais nuo 8 iki 17 val. Tokiu pat metu čia laukiami ir tie, kuriems jos reikia. D. Pavalkio nuotr.
Tad nors konteinerius pristatančiuose pranešimuose spaudai ar savivaldybių pateikiamoje informacijoje dažniausiai apsiribojama teiginiu, kad juose talpinama „švari, nesudėvėta ir pakartotiniam naudojimui tinkama tekstilė atrenkama, o likusi panaudojama šluosčių gamybai arba energijai gauti“, tasai „pakartotinis naudojimas“, kaip gali pasirodyti, toli gražu nereiškia labdaros. „Ecoservice“ konteinerių sistema išties užtikrina, kad tekstilės atliekos išvengtų sąvartynų, tačiau norintieji nebereikalingus, bet naudojimui vis dar puikiai tinkančius rūbus arba avalynę perleisti nepasiturintiesiems, turi ieškoti kitų kelių, kaip, pavyzdžiui, VšĮ „Namai visiems“ arba Šakių „Caritas“.
Štai, „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė pasakoja, jog organizacijoje veikia savotiškas „mainų sandėlis“ – gyventojai labdarą čia (Birutės g. 10) gali atvežti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., šią perima ir išrūšiuoja savanoriai, na, o tie žmonės, kuriems jos reikia, apsilankyti ir išsirinkti daiktus taip pat gali kada tik panorėję, darbo valandomis. Paklausta, ar prieš metus mieste atsiradę tekstilės konteineriai turėjo įtakos pristatomos labdaros kiekiams, G. Šedbarienė teigė, kad taip, tačiau šie pokyčiai nebūtinai išėjo į blogą.
„Tikrai pajautėme, kad mažiau. Galbūt nelieka tos labdaros, kurią rasdavome iš po nakties, kai, matyt, žmonės atveždavo po darbo ir palikdavo. Tai dažniausiai nebūdavo tvarkingi daiktai. Šitų nebeliko, „naktinių labdarų“ neberandam, tikriausiai tie žmonės sąmoningai dabar juos sudeda į konteinerį. Bet tie, kurie, sakykime, labai tikslingai nori, kad jų tvarkingi rūbai dar būtų naudojami, nori matyti, kaip jie perduodami, jie ir toliau veža pas mus. Jų replika buvo tokia, kad nežinau, kur iš ten (iš „Ecoservice“ konteinerių – red. past.) mano rūbai nueis, gal jie ten supelys ir supus, nebūsiu gero darbo padaręs“, – kalba „Namai visiems“ direktorė.
Tuo metu Šakių „Caritui“ vadovaujanti Vilija Matulaitienė sako, kad žalieji konteineriai situacijos praktiškai nepakeitė – tie, kurie aukodavo iki tol, aukoja ir dabar. Tiesa, priešingai nei „Namai visiems“, konteineriai „Carito“ neišgelbėjo nuo situacijų, kai atgabenami naudojimui nelabai tinkantys rūbai ar avalynė. Pasak moters, neretai pasitaiko tokių atvejų, kai aukojančiajam šie dar atrodo labai geri, nors realybėje padėtis, švelniai tariant, kiek kitokia. O štai labiausiai stinga, anot jos, elementarių, kasdieniškų daiktų.
„Mums trūksta treninginių kelnių, maikučių, apatinio trikotažo, patalynės, užvalkalų. Be to, labai gretai paimami ir įvairūs indai“, – vardija V. Matulaitienė, primindama, jog Šakių parapijos „Caritas“ labdaros laukia klebonijos kieme (Vasario 16-osios g. 11), trečiadieniais nuo 10 iki 13 val.
Beje, pradžioje minėtas ES įpareigojimas šalims narėms užtikrinti, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai, kaip galima suprasti iš Aplinkos ministerijos pateikiamos informacijos, savotiškai užmetamas ant savivaldybių pečių, mat, nurodžius ES įpareigojimą, čia pat priduriama: „Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, tuo pačiu ir tekstilės atliekų surinkimą, mūsų šalyje yra atsakingos savivaldybės.“
Sausio 1-oji – ne už kalnų, tad kokia gi situacija, teiraujamės mero Raimondo Januševičiaus.
„Kad mes savo ruožtu kažką inicijuotume, tai kol kas tikrai ne, nors, be abejo, viskas juda tvarumo kryptimi. Sulaukėme gyventojų nuogąstavimų, kodėl nėra mažesniuose mūsų miesteliuose specialių konteinerių, tai mūsų Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras kaip priežastį įvardino tai, kad visgi dabar yra pasibandymo laikotarpis, per kurį žiūrima, ar renkama tekstilė kokybiška. Turbūt visgi dar turėtų ateiti suvokimas, kad tekstilės surinkimas sukasi apie tvarkingų rūbų dalį, tie, kurie jau niekam nebetinkami, eina į paprastus konteinerius. O kažkokių tiesioginių nurodymų ar įpareigojimų dėl tekstilės šiai dienai mes tikrai neturime“, – komentuoja meras.
Jovita iš Žeimio:
