Praėjusią savaitę Paluobių kaime (Griškabūdžio sen.) oficialiai atidaryta ir visuomenei pristatyta didžiausia Rytų Europos regione biometano jėgainė, kurioje biometanas gaminamas tik iš gyvulių mėšlo; gamyklos statytojas UAB „Idar“. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kurioje dalyvavo investuotojai, partneriai, Vyriausybės, Seimo nariai, rajono savivaldybės atstovai, žemdirbiai, vietos bendruomenės atstovai, ne kartą nuskambėjo žodžiai, kad ši gamykla – tai didelis žingsnis į švaresnę, tvaresnę ir aplinką tausojančią Lietuvą.
Biometano gamykla, Paluobiuose įsikūrusi didesniame nei 4 ha sklype, veikti pradėjo nuo vasaros pradžios. O į oficialų gamyklos atidarymą praėjusį ketvirtadienį jos šeimininkai pakvietė investuotojus, partnerius, šalies politikus, rajono vadovus, žaliavos tiekėjus, žemdirbius, vietos bendruomenę. Iškilmingą biometano jėgainės atidarymo ceremoniją pradėjęs jos šeimininkas AB „ViGo Baltics Upstream“ vadovas Andrius Kiselys pasidžiaugė visais atvykusiais, paminėjo, kad atvyko ir svečių iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Olandijos, Rumunijos, Latvijos. Anot jo, ši biometano gamykla yra didžiausia Rytų Europos regione. Išskirtinė ir tuo, kad biometanas gaminamas tik iš galvijų ir paukščių tiršto ir skysto mėšlo. Per metus planuojama pagaminti 11,5 mln. kubų biometano (125 gigavatvalandės energijos) arba iki 8,2 tūkst. tonų suskystintoje formoje, dujos tiekiamos į už 9 km esantį magistralinį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ dujotiekį.
„Gamybos procese stipriai sumažinam CO2 emisiją. Per metus per 44 tūkst. tonų CO2 ekvivalento. Gamykloje mes planuojame perdirbti 440 tūkst. tonų karvių ir paukščių mėšlo ir, perdirbus substratą, gauti per 420 tūkst. tonų organinių trąšų-digestato“, – gamybos skaičius vardino A. Kiselys paminėdamas, kad įgyvendinus biometano gamybos projektą buvo sukurta 18 nuolatinių darbo vietų.
A. Kiselys dėkojo investuotojui – didžiausiam pasaulyje nepriklausomam dujų ir naftos prekybininkui – įmonei „Vitol“, partneriams, taip pat žaliavų tiekėjams, ypač Griškabūdžio ŽŪB ir UAB „Litagros žemės ūkio centras“ vadovams Petrui Puskunigiui ir Vaidui Navickui, su kuriais dar 2023 m. rugpjūtį pasirašė pirmas žaliavų sutartis.
„Dėkoju Vyriausybės, Seimo, Šakių rajono savivaldybės atstovams, kad sukūrėte tinkamas sąlygas vystyti biometano gamybos projektą. Arčiausiai mus jaučia Paluobių bendruomenė. Nuo pat pradžių su jais pavyko rasti labai gerą ryšį. Ačiū jums visiems“, – dėkojo A. Kiselys.
Projekto investicijų suma siekia apie 30 mln. eurų. Kalbėję projekto partneriai ir akcininkai „ViGo Bioenergy“ generalinis direktorius Guillaume’as Quivigeris ir „Vitol“ atstovas Pablo Galante Escobar pasidžiaugė, kad biodujų gamyklą pavyko pastatyti per 13 mėnesių, pabrėžė, kad „Idar“ biometano gamykla – tai pirma jų investicija Lietuvoje.
Pasidžiaugti žaliosios energetikos plėtra atvyko ir gausus būrys Vyriausybės, žemdirbių organizacijų atstovų. Energetikos viceministras Airidas Daukšas pasidžiaugė, kad įgyvendinant tokius projektus prisidedama prie žaliosios energetikos transformacijos tikslų, įgyvendinami žiedinės ekonomikos principai.
„Biometanas yra puikus įrankis, būdas pakeisti iškastines gamtines dujas. Mūsų vertinimu, apie 2030m. biometanas galėtų sudaryti apie 15 proc. viso gamtinių dujų poreikio. Norėčiau palinkėti ir kitiems – ryžtis įgyvendinti tokius projektus, kad turėtume energetinį saugumą, kurio siekiame“, – kalbėjo viceministras.
Kalbėjęs rajono vadovas Raimondas Januševičius pabrėžė, kad yra dedamos visos pastangos pritraukti verslą į rajoną, dėl to kuriamos ir darbo vietos.
Biodujų gamybai žaliava tiekiama šiuo metu iš 25 šalies ūkių, tarp jų ir iš Griškabūdžio ŽŪB, tad kalbėjęs jos vadovas, Lietuvos žemės ūkio asociacijos viceprezidentas P. Puskunigis pabrėžė, kad bendrovės šiandien užima labai reikšmingą vietą Lietuvos žemės ūkio sektoriuje.
„Kiekvienas žemdirbys, pradėdamas veiklą, investuodamas į gyvulininkystę ar pieno gamybą, susiduria su mėšlo ir srutų tvarkymo klausimu. Mums, bendrovei, taip pat rūpėjo, kad mėšlą reikėtų padaryti draugišką aplinkai. Tą nuo šiol sėkmingai darome kartu su „ViGo“ įmone“, – kalbėjo P. Puskunigis.
Į renginį atvykęs laikinasis Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas savo kalboje pabrėžė, kad gyvulininkystė yra viena sunkiausių žemės ūkio šakų. Pasidžiaugė, kad dėka tokių projektų matome tik dar didesnes žemės ūkio galimybes – kad žemės ūkis gali aprūpinti ir energetiką.
Iš gamyklos į magistralinį „Amber Grid“ dujotiekį per valandą bus įleidžiama 1300 kubinių metrų žaliojo biometano. Tad kalbėjęs gamtinių dujų perdavimo įmonės vadovas Nemunas Bignius paminėjo, kad tai jau ketvirta įmonė Lietuvoje, prijungta prie dujų perdavimo tinklo.
Ir kiti kalbėjusieji – Seimo narys Viktoras Pranskietis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, generalinis direktorius Jonas Sviderskis – biodujų jėgainės vystytojams linkėjo saugios eksploatacijos, plėtros, sutarimo su bendruomene. Pastatus pašventino Paluobių parapijos klebonas Andrius Vaitkūnas.
Visi renginio dalyviai galėjo susipažinti ir su biodujų jėgainės technologija, veikimo principais, apžiūrėti įrenginius. Kaip pasakojo objektą aprodęs projekto vadovas Audrius Majaras, biodujų jėgainė visiškai automatizuota, yra įrengta laboratorija žaliavai ištirti, o pagamintas digestatas grįžta į ūkius, kurie jį naudoja savo laukams tręšti. Į magistralinį dujotiekį per valandą įleidžiama iki 1400 kubinių metrų dujų.
Arūnas iš Ringaudų:
