Zanavykų muziejuje – kiaušinių marginimo ypatumai

margintojaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Kovo 24 dieną, ketvirtadienį, Zanavykų muziejuje vyko neeilinis renginys – regioninė margučių margintojų šventė, į kurią sugužėjo svečiai iš įvairių Lietuvos regionų, o muziejų ir kultūros centrų darbuotojai pristatė Velykines edukacines programas. Margučių margintojų šventės užduotis - išsiaiškinti, kokie kiaušinių marginimo būdai, raštai, spalvos, kokie Velykų papročiai būdingi vienam ar kitam regionui.
 
Nuotr. Jau tradicija tapo, jog kiekvienais metais Zanavykų muziejuje prieš šv. Velykas organizuojama margučių marginimo šventė, į kurią sukviečiami mūsų rajono margintojai, šie metai išskirtiniai – į šventę sukviesti margintojai iš įvairių regionų.
 
Jau yra tapę tradicija tai, kad Zanavykų muziejaus kolektyvas kiekvienais metais organizuoja margučių margintojų sueitukę ir sukviečia mūsų rajono kiaušinių margintojas pasidalinti patirtimi, pabūti kartu, vieni kitus pamokyti ir parodyti, kas kokį margutį išmargino.

Tačiau šį kartą, nepamirštant, kad šiemet yra etnografinių regionų metai, Zanavykų muziejus sukvietė gausų būrį draugų, muziejininkų, etninės kultūros centrų atstovų, tautodailininkų ir margučių margintojų iš įvairių Lietuvos regionų į Margučių margintojų šventę.

Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė teigė, jog smagu matyti, kad mes kartkartėmis vis „pasitikriname“, ar dar išlaikėme savo senąsias tėvų ir protėvių tradicijas. „Šis prieššventinis margučių marginimas aiškiai parodo, kad kiekvienas kraštas dar turi savo ypatumų, kiekviename iš jų vyrauja savos marginimo tradicijos bei raštai“,- kalbėjo A. Papievienė.

Apžvelgus visų atvykusių svečių edukacijas, buvo galima pamatyti skirtingus, bet vienodai gražius ir tuo pačiu išskirtinius margučius, kurie buvo puošti ir vašku, ir skutinėjimo technika, ir marginti įvairiausiomis žolelėmis bei raštais. Visi jie buvo įspūdingi.

Dovilų etninės kultūros centro atstovai į šią šventę atvyko paruošę edukacinę programą „Ei tu, kiški, pamariški“, ir margučius margino įvairių žolelių pagalba.

Jurbarko krašto muziejaus bei kultūros centro atstovės, Jurbarko krašto muziejaus darbuotoja Ona Jasaitienė užsiima margučių skutinėjimu. „Skutinėjimas yra labai įdomus, tačiau gan sudėtingas dalykas“,- kalbėjo jurbarkiškė.

 Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jezerskas į šventę atlydėjo technologijų mokytoją ekspertę, vadovėlio „Mūsų rankdarbiai“ autorę, margučių margintoją Dalią Bazarienę. Kauniškiai pristatė edukacinę programą „Margučių marginimas vašku“.

D. Bazarienė pasakojo, jog kiaušinis – gyvybės simbolis. „Džiugu, jog grįžo margučių marginimo pomėgis ir kiekvienas nori numarginti savo margutį. Margutis anksčiau būdavo dovana, jis buvo marginamas ne tam, kad vėliau būtų galima suvalgyti, bet tam, kad jį būtų galima padovanoti. Velykinis kiaušinis turi ypatingas galias – saugo nuo gaisro, nelaimių, ligų. Kiaušinis niekada nebuvo apklijuojamas, aplipinamas, jis turėjo būti marginamas tradiciškai. Lietuviai turėjo du marginimo būdus – marginimą vašku ir skutinėjimą. Įdomi detalė – šiais darbais labiau užsiimdavo vyrai. Tradiciškai lietuviai margindavo juodus kiaušinius, tai simbolizavo žemės spalvą“,- pasakojo margučių margintoja.

Prienų krašto muziejaus muziejininkės Irutė Seselskienė ir Roma Jotautienė su margučių margintoja Maryte Bendaravičiene pademonstravo edukacinę programą „Margučių raštų paslaptys“, kurios metu moterys pasidalijo savo žiniomis apie margučių marginimą įvairiais raštais, kaip margutį papuošti, kad jis būtų pats gražiausias.

Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Plėdienė, edukatorė Vilma Buzilaitė ir margučių margintojos Lina Žaliauskienė bei Lina Valutkevičienė į šventę atvyko su edukacine programa „Velykų rytą lelija pražydo“. „Mūsų krašte margučių marginimas niekuo nesiskiria nuo kitų vietų. Marginami jie svogūnų lukštais, o norintys kažko sudėtingesnio kiaušinius išmargindavo įvairiausiais raštais“,- kalbėjo D. Plėdienė. L. Valutkevičienė minėjo, jog margutis yra tikras menas, o jį margindamas užmiršti visas bėdas ir problemas, tarsi atsiriboji nuo viso likusio pasaulio.

  Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkės Danutė Katkuvienė ir Audronė Šlyterienė į margučių margintojų šventę atvyko ne vien tik su gražiai atrodančia, bet ir maloniai gomurį nuteikiančia edukacine programa „Velykinis sviestinis avinukas“. Velykų rytą ant stalo padėtas avinukas puikiai laikosi, neištirpsta net kelias valandas ir tampa geidžiamu skanėstu. Kiekvienas norintis atsipjauna jo gabalėlį, tepa ant duonos ir skanauja su margučiais.

Jono Basanavičiaus gimtinės atstovės - edukatorės Agnė Miliauskaitė ir Agnė Grinevičiūtė į šventę atvyko su edukacine programa „Tas velykaičio gražumėlis“. Moterys papasakojo, kad suvalkiečiai dažniausiai kiaušinius dažė svogūnų lukštais, o mūsų regionui labiausiai būdingi ir vertinti skutinėti margučiai, jais ypač garsėja Marijampolė, Šakiai bei jų apylinkės.

Šakių žmonių su negalia sąjungos rankdarbių klubo „Bitutės“ vadovė Teresė Virokaitienė taip pat pristatė klubo išmargintus bei papuoštus margučius. „Bitučių“ stalą puošė nerti, taip pat net makaronais puošti margučiai.

Zanavykų krašto margučių margintojos, ištikimos Zanavykų muziejaus rengiamų margučių margintojų „sueitukių“ dalyvės pademonstravo Zanavykų kraštui būdingus marginimo būdus bei raštus, o Zanavykų muziejaus darbuotojos pristatatė edukacinę programą „Margas zuikutis kaip velykinis margutis“. Edukacinės programos metu Zanavykų muziejaus darbuotojos pirmiausiai supažindino dalyvius su šv. Velykų šventėmis, papasakojo apie Verbų sekmadienį, Didžiąją savaitę, na, ir žinoma apie pavasario ir atbundančios gamtos vieną gražiausių švenčių – šv. Velykas.

Zanavykų muziejaus darbuotojos renginio svečiams įteikė skaniausių kepinių, kuriuos dovanojo UAB „Gulbelė“, muziejų renginio metu puošė pavasarinės kompozicijos, kurias sukomponavo Rasa Unguvaitienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px