Susitikus su Gediminu Jokūbaičiu pasikalbėti apie „Draugą“, pasidalinti prisiminimais iš tų laikų, kai fotografas dirbo laikraščio redakcijoje, jis papasakojo apie pačias įsimintiniausias ir širdžiai artimiausias akimirkas.

 

G. Jokūbaitis laikraštyje „Draugas“ dirbo nuo 1966 metų ir šiam darbui atidavė 20 savo gyvenimo metų, visi Šakių krašto žmonės fotokorespondentą pažįsta, kaip ilgametį savo darbui atsidavusį laikraščio fotografą.

Su „Draugu“ G. Jokūbaitis pradėjo „bendrauti“ dar nepradėjęs jame dirbti, kai fotografu laikraščio redakcijoje dirbo Valentinas Ruzgys, o redaktoriumi - Juozas Rutkauskas. „Atsimenu, jog tuo metu buvau neetatinis laikraščio darbuotojas. Per 20 darbo metų laikraštyje prisimenu du redaktorius, kurie buvo patys pačiausi, tai - Algis Abraitis ir J. Rutkauskas. Jie buvo tikri redaktoriai, atsimenu, būdavo galima pasikalbėti, pasitarti, ko reikia, ką kaip daryti“,- pasakojo pašnekovas.

1945 metais G. Jokūbaitis, būdamas trejų metų, su tėvais atsikraustė gyventi į Šakius, apsigyveno Miškų gatvėje (dabartinė P. Cvirkos gatvė). G. Jokūbaitis prisiminė, kaip prasidėjo jo draugystė su fotoaparatu. „Kai buvau mažas, beardamas lauką tėtis visai netyčia jame išarė fotoaparato griaučius. Nuo to karto draugystė ir prasidėjo“,- pasakojo fotografas.

G. Jokūbaitis prisiminė laikus, kai lankė mokyklą ir pasakojo, jog tuomet būdavo visokių užsiėmimų. „Kokių tik būrelių tais laikais nebūdavo – aviamodelistų, radistų, fotografų. Kitaip sakant, rinktis buvo iš ko, tik reikėjo nuspręsti, ar tu lėktuvėlius daryti nori, ar radijo aparatus gaminti, tam buvo visokių priemonių. Lankiau ir aviamodelistų ir fotografijos būrelius, bet fotografija vis tiek patraukė labiau. Po to tėtis nupirko fotoaparatą „Kamsomolec“, o vėliau įsigijau fotoaparatą „Maskva“.

Vėliau, prieš išeidamas į armiją, kai dirbo pašte, G. Jokūbaitis prisiminė, jog Šakių krašte buvo apie 40 tūkst. gyventojų, laikraščio tiražas buvo didžiulis. „Pamenu, jog neapsakomai tuo džiaugdavomės“,- kalbėjo jis.

Fotografavimas - ne vienintelis 20 metų „Drauge“ išdirbusio G. Jokūbaičio pomėgis. Fotografas nuo senų laikų filmuoja Šakiuose vykstančius renginius, kurie, kaip pats sakė, turi mūsų kraštui kažkokią išliekamąją vertę. Kaip teigė G. Jokūbaitis, iš viso jis turi nufilmavęs 300 vaizdajuosčių, iš kurių kiekvienoje yra po tris valandas įrašų. Tad paskaičiavus – vaizdo įrašuose daugiau nei 37 paros Šakių kraštui svarbiausių renginių, susitikimų ir kitų akimirkų. Tačiau pašnekovas su liūdesiu minėjo, jog šakiečiams šie įrašai nėra svarbūs. „Kiek būna visokių renginių, kuriuose būtų galima parodyti tuos įrašus, kuriuose įamžinti gražiausi prisiminimai, tačiau labai retai kas manęs jų paprašo, gal žmonėms tiesiog to nereikia“,- svarstė G. Jokūbaitis.

Nors fotografas į pensiją išėjo prieš aštuonerius metus, jo veikla, susijusi su renginių filmavimu ir fotografavimu nesibaigė. G. Jokūbaitis iki šiol stengiasi aplankyti svarbiausius renginius, kuriuos nori įamžinti nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Kaip sakė pats pašnekovas, jis negali sėdėti užsidaręs tarp keturių sienų. „Tiesą pasakius, neįsivaizduoju savo gyvenimo tarp keturių sienų. Dabar prasidės darbai sode, o ir renginių nemažai – veiklos tikrai yra. Mes abu su žmona tokie esame – veiklūs ir nenustygstantys vienoje vietoje“.

Tai, jog G. Jokūbaitis vis dar užsiima filmavimu ir fotografavimu, turėjo įtakos ir maža pensija. Kaip sakė pašnekovas, jis tiesiog neišgyventų, jei prie jos „neprisidurtų“ dirbdamas šį darbą. „Pensijos gaunu tikrai mažai, o juk norisi, kad šaldytuve būtų ir dešros, ir sviesto ir kitų dalykų, nenoriu, kad anūkai atvykę į svečius ir jį atsidarę pamatytų, kad ten tuščia“,- pasakojo vyriškis.

Buvęs „Draugo“ fotografas teigė, jog tie 20 metų, kai jis dirbo laikraščio redakcijoje, paliko neišdildomus prisiminimus, kurie iki šiol sukelia tik geriausias emocijas.