Praėjusią savaitę Zanavykų muziejaus menės nusidažė mėlynai – čia pristatyta ir eksponuojama palangiškės menininkės Eglės Lipinskaitės akvarelės darbų paroda „Mėlyna“. Į susitikimą su tapytoja atvyko ir tie, kas norėjo išbandyti tapybą ant šilko – po parodos pristatymo menininkė mielai pasidalino šios tapybos specifika.

 

Charizmatiškoji menininkė iš pajūrio E. Lipinskaitė yra žinoma akvarelistė Lietuvoje.

„Mėlyna spalva lydi mane visą gyvenimą. Kartais būna paįvairinu savo spalvų paletę kitais atspalviais, bet pagrindinė, ta vedanti spalva vis tiek išlieka mėlyna. Su šiais darbais norėjau parodyti, kiek daug atspalvių gali būti mėlynos spalvos, kokia ji gali būti, kaip ji kinta“, – pristatydama parodą Zanavykų muziejuje kalbėjo autorė.

Kam neužteko mėlyno spektro paveikslų parodos, galėjo įsigyti ir jos knygą „Mėlyna. Prasmė, simboliai, emocijos“. Knyga gausiai iliustruota pačios menininkės kurtomis akvarelėmis, apžvelgiama, kaip ir kada atsirado mėlynas pigmentas, jo pavadinimo kilmė įvairiose kalbose.  

Knygos pratarmėje autorė pasakoja, kodėl ją visą gyvenimą lydi mėlyna spalva.

„Mėlyna. Kodėl? Nes mėgstu stebėti, kaip lengvai ir nerūpestingai saulėto dangaus atspindys žaidžia paslaptingoje, viliojančioje vandens gelmėje. Nes ši spalva pati nuostabiausia nuo pastelinės melsvos iki indigo, panyrančios į juodą tamsą, nes šios spalvos man niekada nebuvo per daug, nes joje gali atrasti begalybės pradžią... Ir man smagu žinoti, kad tai jaučia daug žmonių aplink mane, kad mus tai vienija, kad tai yra bendra kalba, o galbūt bendravimo forma: labas, man patinka mėlyna“, – taip apie mėlyną spalvą kalbėjo ir parodos, ir knygos autorė E. Lipinskaitė.

Moteris sako, kad pasaulyje daug žmonių, kurie mėgsta mėlyną spalvą, dėl to jai ir kilo mintis suvienyti visus per savo kūrybą. Po trumpo parodos pristatymo autorė iš karto prabilo apie mėlynos spalvos atsiradimo istoriją, žiūrovams parodė skaidres, pasakojo apie mėlynos spalvos išgavimo, išpopuliarinimo istoriją. Įdomu tai, kad mėlyna spalva niekada istorijoje dar neturėjo neigiamos reikšmės, priešingai negu raudona ar geltona. Be to, mėlyna spalva menininkei asocijuojasi ir su dvasiniais ieškojimais, svajonėmis, pasakomis ir kitais simboliais. Menininkė apie mėlyną spalvą rašė ir savo diplominį darbą, tad jaučiasi į jos istoriją pakankamai įsigilinusi. Beje, kol nebuvo pasaulyje atrasta mėlyno pigmento, mėlyna spalva buvo išgaunama iš lazurito ir iš indigažolės, tad buvo labai brangi bei prabangi spalva. XIX a. mėlynos spalvos sintetinį variantą netikėtai atrado chemikas Wiliamas Perkinas, kuris, pasiėmęs iš kito chemiko spalvinį pigmentą, norėjo išgauti ryškią raudoną spalvą, bet nepavyko, tačiau taip atsirado sintetinis mėlynos spalvos pigmentas.

Šiandien, pasak E. Lipinskaitės, daug kas renkasi mėlyną spalvą savo įmonių logotipams kurti, ypač ten, kur veikla susijusi su protu, su išmaniosiomis technologijomis, pinigais. Dažnai ši spalva naudojama pareigūnų uniformoms, taip pat spalva simbolizuoja ir brandą.

Menininkės darbai  eksponuojamos įvairiose Lietuvos ir užsienio galerijose, ji dažnai dalyvauja pleneruose, be to, pati veda tapybos ant šilko mokymus, moko šaltos ir karštos batikos technikų. Ir Zanavykų muziejuje po parodos pristatymo E. Lipinskaitė pakvietė į edukacinę pamokėlę, kurioje buvo galima pasimokyti tapybos ant šilko paslapčių. Šia pamokėle iš karto susidomėjo Šakių meno mokyklos auklėtiniai, kurie, apžiūrėję parodą, iš karto suskubo į rankas imti teptukus.

E. Lipinskaitė gimė Marijampolėje, kur baigė Marijampolės dailės mokyklą, vėliau studijavo menus Šiauliuose. Persikėlusi gyventi į Palangą, dailininkė pasinėrė į kultūrinį gyvenimą, įsitraukė į kūrybinės grupės „Mostas“ veiklą. Nuo 2000 m. rengia bendras ir personalines parodas, veda edukacinius mokymus.