Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios šventorių papuošė naujas ąžuolinis kryžius, pašventintas per Žolinės atlaidus. A. Bieliuko nuotr.
Rugpjūčio 15 d. Lietuvoje švenčiama Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena – Žolinė. Šia proga Gelgaudiškyje tradiciškai vyko atlaidai, kurių baigiamasis akcentas – tautodailininko Andriaus Bieliuko drožto kryžiaus pašventinimo iškilmės bažnyčios šventoriuje.
Gelgaudiškio krašte Žolinė – didžiausi atlaidai. Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje vyko iškilmingos mišios su žolynų šventinimu bei Žolinės atlaidų procesija. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje parapijos klebonas kun. Arvydas Liepa pašventino tautodailininko A. Bieliuko drožtą naująjį kryžių.
Pasak parapijos klebono kun. A. Liepos, šventoriuje stovėjo jubiliejiniais 2000 m. pastatytas koplytstulpis-kryžius, kurio apačioje buvo išdrožta popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra.
„Deja, per 22-ejus metus kryžius stipriai sunyko, mediena tiesiog supuvo. Su bažnyčios pastoracine taryba nutarėm, kad kryžiaus neįmanoma restauruoti, o geriau pastatyti naują“, – sakė parapijos klebonas.
Naujojo kryžiaus autorius, tautodailininkas, kriūkietis A. Bieliukas pripažįsta – kiekvienas išdrožtas kryžius yra išgyventas, padarytas iš širdies. Kryžius – krikščionybės simbolis, už žmoniją iškentėtos Kristaus kančios metafora.
„Šio kryžiaus aukštis daugiau nei penki metrai. Kryžius kuo ilgiau turi stovėti tiesus, nepūti. Todėl kryžiui reikia tvirtos medienos, kuri gali atlaikyti liūtis, sniegą, bėgančius metus. Todėl drožiau iš ąžuolo po darbo, apie du mėnesius. Visada droždamas kryžių atiduodu pagarbą kryždirbystės, medžio drožybos, tikėjimo tradicijoms“, – sako kryžiaus autorius.
Lietuvos kryždirbystė prieš dešimtmetį buvo įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Ne be reikalo – nors kryžiai statomi bei daromi visame krikščioniškame pasaulyje, lietuviški išsiskiria savo tradiciškumu, puošnumu.
„Draugo“ inf.