Ketvirtadienį Šakių trečiojo amžiaus universitetas (TAU) pakvietė studentus į projekto „Senjore, būk pilietiškas! Nustok dejuoti, pradėk veikti!“ pristatymą, į kurį atvyko ir pirmą kartą mūsų krašte viešėjo Medardo Čoboto TAU rektorė, Lietuvos TAU asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė bei TAU Patirties laboratorijos mokslininkės dr. Loreta Štelbienė ir dr. Jurgita Rotomskienė. Į renginį atvyko ir mūsų kaimynai – Jurbarko TAU bei VšĮ „Namai visiems“ atstovai.

„Pasenti didelio meno nereikia, bet kaip nugalėti senatvę? Todėl mes esam už aktyvų, sveiką senėjimą. Ką jis duoda? Laimę. Svarbiausia – laimingas žmogus, kuris būtų reikalingas. Kažkada mes buvom direktoriai, profesoriai, o atsikėlėm vieną rytą – ir niekas. Vaikai užaugę, anūkams nereikalingi. Ir ką daryti? Ir prasideda depresijos, čia skauda, čia duria“, – atviravo Lietuvos TAU asociacijos prezidentė, pabrėždama, kad „TAU yra erdvė, kur kiekvienas žmogus atranda save, pasijunta laimingas ir reikalingas“, nes čia susirenkama ne tik paskaitų klausyti, o pirmiausia – susitikti bendramintį, apsikabinti, pasikalbėti.

„Mes nekalbam apie ligas, mes kalbam, kaip jų išvengti, siekiam, kad žmogus pažintų save ir surastų harmoniją tarp fizinės ir dvasinės sveikatos. Valstybė laiminga tada, kai dvi grupės žmonių joje yra laimingos ir stabilios – tai senjorai ir vaikai, todėl TAU stengiasi tą laimės indeksą išlaikyti kiek galima didesnį“, – paaiškino dr. Z. Žebrauskienė, priminusi, kad 52-uose TAU universitetuose šiandien mokosi 12 tūkst. 600 senjorų.

Dr. L. Štelbienė, kalbėdama apie pozityvų senėjimą, pabrėžė, kad viena iš labiausiai paplitusių diskriminacijos formų – diskriminacija dėl amžiaus, o Lietuvos gyventojų požiūris į pagyvenusius žmones yra kontraversiškas – šalia deklaruojamos pagarbos vyresniesiems pasireiškia tokios diskriminacinės nuostatos, kad esą reikėtų apriboti pensininkų teisę dirbti, įvaizdis, kad pagyvenę žmonės neturtingi, zirziantys, konservatyvūs, nepriimantys naujovių.

Remiantis statistiniais duomenimis, per 30 metų pagyvenusių žmonių skaičius Lietuvoje padidėjo du kartus. Šiuo metu prognozuojama, kad 2040m. šalyje gyvens 33 proc. senjorų, todėl šiandien labai svarbu sustiprinti senjorų sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdžius bei padidinti jų užimtumą, įtraukiant juos į kultūrinį gyvenimą, populiarinti teigiamą aktyvaus senėjimo gyvenimo būdą.

Tiek „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė, tiek Šakių TAU valdybos narė Rima Rauktienė patikino, kad mūsų senjorai turi daug žinių, daug kompetencijų, daug patirties, kuria gali dalintis ir būti naudingi. Ne veltui šiandien vis garsiau pradėta kalbėti apie Senjorų tarybos įsteigimą visose šalies savivaldybėse, kad jie, kaip Jaunimo reikalų taryba, galėtų atstovauti savo amžiaus grupei.

Tiek Šakių, tiek ir Jurbarko senjorai buvo pakviesti į kūrybines dirbtuves. Susiskirstę į keturias grupes jie diskutavo apie senjorų poreikius ir galimybes sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkos ir infrastruktūros, švietimo bei kultūros srityse, išsakė savo vizijas, svajones.