Zyplių dvaro konferencijų salę papuošė karpytojos Genutės Bučiūnienės karpiniai, vasario 17d. čia buvo atidaryta jos karpinių paroda „Iš močiutės skrynios...“, skirta tautodailininkės 75-erių metų sukakčiai.
Šeštadienio popietę į Zyplių dvarą besirenkančius draugus, bičiulius tautodailininkus, giminaičius pasitikusi tautodailininkė G. Bučiūnienė, kaip visuomet, pasitempusi, energinga, elegantiška suknele pasipuošusi, puikios nuotaikos. Nors veide ir šiek tiek rūpesčio, kad tik su visais spėtų pasilabinti, visus patogiai susodinti.
„Genutė su popieriumi nesiskiria jau daug metų, jos rankose gimsta nuostabūs karpiniai: užuolaidėlės, kampučiai, paveikslai, atvirukai. Karpymą, kaip pati Genutė sako, perėmė iš į Anapilin paskubėjusios išeiti darbščios, talentingos dukters Rūtos. Dar Genutė sako, kad karpymas atpalaiduoja, padeda užmiršti rūpesčius, tai lyg savotiška meditacija“, – tokiais žodžiais kūrybingąją tautodailininkę apibūdino Šakių kultūros centro Lukšių padalinio renginių organizatorė ir parodų kuratorė Inesa Bagdanavičienė.
Išties, žvelgiant į trapius, ažūrinius karpinius, negali nepamatyti dominuojančių gamtos motyvų: medžių šakos, žolynai, tulpių žiedeliai, saulė, žiogai, čiulbantys paukščiai, parimę kryžiai ir tautinėje puošyboje pasikartojantys rombai, kvadračiukai.
Puikiai įvaldžiusi karpytojos talentą, per pastaruosius metus G. Bučiūnienė yra surengusi ne vieną autorinę parodą, dalyvauja ir kolektyvinėse parodose. Nuo 2007 m. dalyvauja liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“, kur buvo pastebėta ir įvertintina: 2019m. Sūduvos regioniniame ture laimėjo III vietą, 2021 m. buvo apdovanota specialiu diplomu, 2023 m. laimėjo II vietą.
G. Bučiūnienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos bei Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė. Todėl Genutę kasmet sutiksi dalyvaujančią tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“, palinkusią prie popieriaus lapo kur nors dvaro arklidžių pastate.
Bičiulių tautodailininkų vardu kalbėjęs bendrijos pirmininkas, skulptorius Vidas Cikana pripažino, kad jam Genutė tarsi „ugnis, vanduo, vėjas viename, plius šypsena ir geri kūrybiniai sprendimai“.
„Žaviuosi Genutės mokėjimu priimti ir atlaikyti sunkumus... Mokėjimu džiaugtis gyvenimu, šiltai bendrauti su šeima. Ji kupina visokių gražių sumanymų, kurie, manau, atsispindi ir jos kūriniuose. Popierius nėra paprastas dalykas, su juo reikia mokėti susigyventi, kad vietoje, kūrybiškai bei prasmingai padarytum tas juodas skylutes... Tu taip ištobulėjusi savo kūrybiniame procese, kad ir mes, būdami šalia tavęs, tobulėjame“, – kalbėjo V. Cikana.
Šie metai tautodailininkei G. Bučiūnienei atnešė gražią sukaktį – 75-ąjį gimtadienį. Tad pasveikinti Genutę ne tik su parodos atidarymu, bet ir su gimtadieniu atskubėjo gausus būrys draugų, bičiulių. Sveikinimo žodžius tarusi Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė atviravo, kad kolektyvas myli ir gerbia Genutę, kad ši yra visiems jaunatviškumo, veiklumo, darbštumo bei kūrybiškumo pavyzdys.
Nusidriekė eilė G. Bučiūnienę sveikinusių žmonių: Jankų, Paluobių, Liepalotų bendruomenių atstovai, kurie dėkojo Genutei, kad savo kūryba dalijasi su jais. G. Bučiūnienė yra buvusi šuolininkų į vandenį trenerė, tad atskubėję sporto bičiuliai dalinosi jaunystės prisiminimais, linkėjo stiprių akių ir rankų, kad atsirastų vis naujų karpinių, o puokštėmis nešini giminaičiai linkėjo Genutei sveikatos, neblėstančios kūrybinės energijos, jų sveikinimus palydėjo giminaičių Kamilės ir Akvilės daina bei šokis.
Genutę pažįstantys žino, kad ji ne tik puiki mama, bet ir močiutė bei promočiutė. Todėl kalbėjęs anūkas Rytis pasidžiaugė, kad augo tapančių, karpančių, molį žiedžiančių ir metalą kalančių žmonių šeimoje.
„Žiūriu šiandien į močiutės karpinius... Nežinau, ar turėčiau tiek kantrybės. Aš tik noriu pasidžiaugti turėdamas tokią kietą močiutę, kuri per gimtadienį šoka tvistą...“ – kalbėjo Rytis.
Emocijų neslėpė ir Genutės dukra, keramikė Eglė Tyzenhauz sveikindama mamą bei ištardama jai – ačiū.
Gyvenimo džiaugsmu trykštanti G. Bučiūnienė taip pat dėkojo kiekvienam sveikinusiam už gerą žodį ir dėmesį bei parodos rengėjams – Lukšių padalinio darbuotojoms.
„Labai džiaugiuosi jus visus matydama. Labai gera ir smagu turėti tiek draugų. Pirmiausiai noriu už šitą Dievo dovaną – karpymą – padėkoti, kad išmokino, amžinatilsį dukrelei Rūtelei... Už patarimus ir kritiką didžiausią ačiū sakau dukrai Eglei. Ačiū šeimai, kuri apsikenčia, kad aš nuolat apsikrovus popieriais...“ – kalbėjo Genutė kviesdama visus pabendrauti prie arbatos puodelio.
Ivanas iš Kriūkų:
