Lašiša nuo seniausių laikų yra bene labiausiai vertinama žuvis mūsų  Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje itin pradėjo mažėti XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Šiuo metu lašiša jau įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tad šių vadinamųjų karališkųjų  žuvų išteklių atkūrimu susirūpinta pagrįstai. Lašišinės žuvys kiekvienais metais iš Baltijos jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Deja, migruojančios ir neršiančios lašišos ypač vilioja brakonierius.

 

Jau kelinti metai iš eilės organizuojamos akcijos „Lašiša“ metu aplinkosaugininkai rengia reidus, budi lašišų bei šlakių migracijos ir neršto vietose, kontroliuoja verslinę, mėgėjišką ir specialiąją žvejybą. Reidų metu tikrinamos ir įtartinos transporto priemonės. Aplinkosaugininkai sėkmingai naudojasi šiuolaikinėmis vietovės stebėjimo, vaizdo įrašymo ir kitomis techninėmis priemonėmis. Pagrindinės akcijos „Lašiša“ vykdomos kontrolės vietos – Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regionas, Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upės bei jų intakai ir šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai bei keliai. „Akcija vyksta dviem etapais, - Baltijos jūros pakrantės bei Nemuno deltos regione reidai vykdomi nuo rugsėjo 1 iki spalio 20 dienos. Antrasis etapas - nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 20 dienos, kuomet lašišos pakyla Nemuno upe ir patenka į Dubysą, Nerį, Siesarties ir Vilnelės upes. Lašišas brakonieriams lengviausia sugauti nerštavietėse, nes lašiša - specifinė žuvis. Patelės padėtus ikrus ištikimai saugo lašišų patinas tol, kol išsirita mailius. Po to ir vėl lašišos savo įprastu maršrutu pradeda plaukti atgal į Baltijos jūrą“,- sakė Marijampolės  regiono aplinkos apsaugos  departamento Gyvosios gamtos apsaugos vyresnysis specialistas Vidmantas Olensevičius. Brakonieriai, gaudydami migruojančias ir neršiančias lašišas, naudoja įvairius nelegalius žvejybos  įrankius, tinklus, žuvis gaudo net ir pačiais brutaliausiais būdais,-  žudo elektra.

 

Aplinkosaugininkų manymu, ypač gera prevencinė priemonė – geranoriška pačių  žvejų tarpusavio kontrolė. Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę. Šiomis sužvejotomis žuvimis draudžiama prekiauti. Aplinkosaugininkas V. Olensevičius žvejams nori priminti, kad pagavus žuvį, leidžiama paimti ne mažesnes nei 65 cm ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima sugauti tik po vieną lašišą ir šlakį, be to, per 5 minutes turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis. Tokia kortelė jau nebegalioja ir žvejys nebeturi teisės toliau žvejoti upių atkarpose, kuriose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba. Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 Lt iki 2 000 Lt su įrankių (spiningo, tinklo ar žeberklo) ir priemonių (valties) konfiskavimu. Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Sakykime, už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip du tūkstančius litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas net trigubas žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, – tokia lašiša brakonieriui kainuotų daugiau kaip 6 tūkst. litų.

 

Marijampolės aplinkos apsaugos departamento Šakių rajono agentūros  inspektoriai savo žinioje turi ir kontroliuoja apie 76 km ilgio Nemuno upės ruožą, esantį rajono savivaldybės teritorijoje. „Mūsų užduotis ir yra apsaugoti visas lašišas, kylančias Nemuno upe į nerštavietes. Sekasi ne taip ir prastai. Vykstant akcijai, nuo rugsėjo 1 iki spalio 20 dienos, Nemuno upė praktiškai visą parą buvo akylai stebima. Iš viso per abu akcijos „Lašiša“ etapus  nustatėme 20 pažeidimų, iš kurių 4 – šiurkštūs, žvejybai naudojant tinklus ir kitus draudžiamus žūklės įrankius“, - apie akcijos rezultatus kalbėjo V. Olensevičius.  Kaip pastebėjo inspektorius, Kriūkų seniūnijoje beveik kasmet užfiksuojami tam tikri žvejybos taisyklių pažeidimai. Ir šįkart brakonieriaujant įkliuvo kriūkiečiai. Rizikuodami savo sveikata, vyrai brido į Nemuno senvagę statyti tinklų. Be abejo, toks elgesys jiems brangiai kainuos. Kadangi reidų metu dėmesys buvo skiriamas ne tik žvejybos taisyklių pažeidimams nustatyti, bet ir kitos teritorijos kontrolei. Inspektoriai rajono teritorijoje užfiksavo ir kelis medžioklės taisyklių pažeidimus,- keturiems medžiotojams surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus.  Anot aplinkosaugininko V. Olensevičiaus, žvejybos ir medžioklės taisyklių reikia laikytis ne tik akcijų metu. Ir žvejai mėgėjai, ir medžiotojai turi nepamiršti ir lyg Šventąjį Raštą nuolat pasiskaityti  medžioklės ir žvejybos taisykles. Beje, šiais metais jose atsirado tam tikrų pakeitimų.