Prieš ketverius metus kraštiečiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatui Kęstučiui Smirnovui nusišypsojo fortūna ir pelnęs Vilkaviškio krašto rinkėjų pasitikėjimą jis pateko į Seimą. Nors dėl šio krašto jis jaučiasi išties daug padaręs, prisidėjęs prie svarbių projektų įgyvendinimo, visgi šįkart rinkėjai pasitikėjimo mandatą įteikė ne jam, o jo konkurentui Algirdui Butkevičiui. Tad teiraujuosi kol kas dar Seimo nario, kokie ateities planai, kaip vertina rezultatus ir ketverių metų kadenciją Seime.

„Gyvensim“, – į klausimą, o ką dabar veiks, atsako K. Smirnovas.

Visgi vėliau surimtėjęs sako, jog minčių ir idėjų pilna, tik reikia susidėlioti ir apsispręsti, ko imtis, o ko galbūt ir atsisakyti.

„Apie politiką negalvoju, bet nesakau ir ne, priklausys nuo situacijos“, – apie ateitį kalba pašnekovas ir tikisi gauti įvairių pasiūlymų, galvoja dirbti respublikos mastu.

Sako, jog atitarnavo šaliai ketverius metus, bet kas žino, gal ateis laikas ir vėl „į tarnybą pakvies“.

Anot pašnekovo, visuomeninėje veikloje jis tikrai bus matomas, žada sutvarkyti per ketverius metus atidėliotus darbus, atsigręžti į federacijų veiklą, bet į „Audros“ sporto klubą sako negrįš, nes čia, jo vertinimu, puikiausiai tvarkosi žmona Gintarė.

Ji juokauja, kad ko jau ko, bet minčių ir idėjų jos vyrui netrūksta. Neprapuolė iki šiol, neprapuls jis, sako sutuoktiniai, ir nelaimėjęs rinkimų.

„Atrodo, jis net miegodamas galvoja, ten toks varikliukas užsuktas“, – apie sutuoktinį ir nuolat jo galvoje besisukančias ir begimstančias idėjas kalba G. Bubnytė-Smirnovienė.

Pats K. Smirnovas sako, jog pagaliau galės daugiau laiko skirti ir šeimai, nes pirmadieniais, kai reikdavo išvykti į sostinę ir atsisveikinti su trimis vaikais, būdavo gana sunku visiems. Sutuoktinė atvirauja, kad vienokiu ritmu ji su vaikais gyvendavo, kai nebūdavo tėčio, jam grįžus visi persijungdavo į kitą ritmą, o jam išvykus vėl tekdavo susistyguoti kitaip. Ir taip ketverius metus. Tačiau tai buvo neeilinė patirtis visiems ir nebūtinai tik maloni. G. Bubnytė-Smirnovienė prasitaria, kad dukra iš mokyklos parsinešdavo ne tik gerų komentarų apie tėtį ir reikėdavo paaiškinti, kodėl yra vienaip ar kitaip.

Seimo narys sako, kad jam pačiam darbas Seime buvo didžiulė ir neįkainojama patirtis.

„Baigiau dar vieną universitetą“, – sako jis ir džiaugiasi, jog pavyko iš vidaus pamatyti, kaip valdoma valstybė, pavyko, jo manymu, nudirbti daug daugiau negu tikėjosi.

Pirmiausiai jis jaučiasi ypač daug padaręs dėl Vilkaviškio krašto ir vardija prisidėjęs prie sporto salės rekonstrukcijos, vienintelės naujos gaisrinės statybų Kybartuose, vėjo malūno restauravimo, profesinio rengimo išsaugojimo, o tokių darbų kaip įvairaus tarpininkavimo dėl kelių jau ir neskaičiuoja. Kiti darbai dar tik bus įgyvendinti, tačiau pradėti būtent jo kadencijoje, pamini kultūros centro, bibliotekos sutvarkymą.

Sako buvo užsimojęs padėti ir Šakiams, bet „pasikeitė vadovai, išsivaikė specialistus“ ir žlugo „Varpo“ mokyklos stadiono rekonstrukcija, tačiau tai esą jų, suprask, dabartinės valdžios pasirinkimas. Todėl jam smagu, jog bent jau „Žiburio“ gimnazijos stadionas buvo rekonstruotas.

Kalbėdamas apie darbus visos šalies mastu Seimo narys džiaugiasi galėjęs būti Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku, buvo atsakingas už jaunimo ir sporto politiką, ypač svarbiu pasiekimu laiko priimtus naujus sporto bei jaunimo politikos įstatymus.

„Čia turbūt bus istorijoje, kad sportas mūsų kadencijoje buvo pakeltas į aukštesnį lygį, atsirado Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – sako pašnekovas ir Vyriausybės lygiu kaip svarbesnius pasiekimus išskiria „vaiko pinigus“, pensijas, dar turės būti svarstoma jų pasiūla, kad dirbantiems pareigūnams nebūtų nuimtas priedas, svariu pasiekimu laiko ir tai, kad pavyko nustatyti dienos maitinimo normą stovyklose, sporto varžybose, kuri esą nebuvo koreguotas bene 17 metų.

Vardydamas pasiekimus sutinka, kad galbūt nereikėjo tiek draudimų ar apribojimų, tačiau apskritai mano, jog per kadenciją pavyko padaryti išties daug.

„Gal mes per daug užsigriebėme visose srityse daryti reformas, bet norėjosi visur padaryti“, – tikina Seimo narys ir sako, jog po pilnos kadencijos ir vėl laimėti 32 mandatus – išties neblogas pasiekimas, mat įprastai buvę valdžios atstovai surenka kur kas mažiau balsų.

Ir nors apie „valstiečius“ įvairiose žiniasklaidos priemonėse netrūko neigiamų atsiliepimų, K. Smirnovas sako tikrai to nesureikšminęs, priešingai – kovotojo dvasia jį tik dar labiau įkvėpė ir skatino. Kad „ne tie laimėjo“, pasak Seimo nario, jau buvo eskaluojama nuo pat kadencijos pradžios, tad laimėjus „tiems“, sako, jog apskritai laukia įdomių sprendimų Seimas, mat liberalai ir krikščionys demokratai jam vienoje komandoje atrodo ne itin suderinami. O vertindamas rezultatus Vilkaviškio apygardoje patikina, jog rinkėjas visada teisus ir galbūt tik praradęs supras, ko išties neteko. Visgi sulaukta komentarų, kad už jį patį tai tikrai balsuotų, „tačiau jau  už Ramūną (Karbauskį red. past.) – tikrai ne“.

Rinkimus toje apygardoje laimėjęs Algirdas Butkevičius skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, kurį laiką dirbo Seimo „socialdarbiečių“ frakcijoje, vėliau atsidūrė Mišrioje Seimo narių grupėje. Palikęs socialdemokratus, į jokią partiją politikas taip ir neįstojo, o rinkimuose dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija ir į Seimą kaip šios partijos kandidatas pakliuvo vienintelis. Tad dabar nori jungtis prie Liberalų sąjūdžio, dalyvaujančio derybose dėl koalicijos.