Kelininkai šią savaitę jau pradėjo darbus rajono keliuose ir gatvėse – antradienį žiema parodė savo pirmuosius ženklus. D. Pavalkio nuotr.
Šakių meistrijos vadovas Vidmantas Diržius sako, kad tarnyba žiemos sezonui ruošiasi visus metus – turi pasiruošusi įvairių barstymo mišinių, technika jau taip pat sukomplektuota ir gali bet kada išriedėti į gatves. Šiuo metu Šakių meistrija turi aštuonis barstytuvus. Tiesa, ne visi jie išleidžiami į kelius vienu metu – kai prasideda pats sezonas, į gatves išrieda šeši barstytuvai – keturi į krašto kelius, jungiančius mūsų rajoną su kitais miestais, o du išrieda į rajoninius kelius. Tarnybos vadovas pasidžiaugė, jog pernai jiems pavyko įsigyti dar vieną barstytuvą, o ir tą, užpernai sudaužytą per eismo įvykį, pavyko suremontuoti.
„Jeigu yra aštuoni barstytuvai, tai nereiškia, kad visi vienu metu ir dirba. Reikia ir žmogiškųjų išteklių, ir pasilikti technikos rezervui, jeigu kažkas kažkur sugestų“, – sako V. Diržius.
Šiuo metu Šakių meistrijos sandėliuose yra apie 1 tūkst. t smėlio-druskos mišinio ir apie 600 t druskos atsargų. Tačiau kiek ilgai tokių resursų užteks, priklausys nuo žiemos. Pavyzdžiui, pernai, anot vadovo, po Naujųjų metų barstymo medžiagų sunaudota itin daug – žiema buvo ne tik šalta, bet ir slidi, buvo daug sniego, tad ant kelių suberta 2 tūkst. 600 t medžiagų, o užpernai per tą patį laikotarpį meistrija ant kelių išbėrė tik apie 650 t medžiagų.
Pasak vadovo, mišinys, druska ar smėlis – tai pinigai, kurių meistrijai kasmet Kelių direkcija skiria tiek, kiek skiria, o jų sunaudojimas priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu žiema palanki, pavyksta pataupyti, tačiau jeigu bus tokia kaip pernai po Naujųjų, tada gali ir pritrūkti barstymo medžiagų. Šiuo metu turimo rezervo užtektų iki vasario mėnesio. O kur jo reikės nusipirkti – atviras klausimas, nes druska perkama centralizuotai, o pagrindinis šaltinis būdavo Baltarusija. Baltarusiška druska ir dabar dar yra sukaupta tarnybos sandėliuose. „Žinoma, galima įsigyti druskos ir kitur, bet jos kaina jau bus kita“, – svarsto meistrijos vadovas.
Kada bus pradėtos barstyti miesto gatvės, priklausys nuo oro sąlygų. Pernai žiemos sezonas mieste prasidėjo lapkričio 21-ąją, kuomet į gatves išvažiavo pirmosios druskos ir smėlio mišinio barstymo mašinos. Ko gero, panašus scenarijus bus ir šiemet. Tiesa, vadovas sako, jog viską lemia oro sąlygos, tačiau prognozėmis aklai pasikliauti negalima, nes būna, kad ir nepataiko...
Šakių rajone AB „Kelių priežiūra“ kelius prižiūri pagal tris priežiūros lygius: trečią, ketvirtą ir penktą. Didžiausias dėmesys – krašto keliams, kur vyksta intensyvus eismas (pavyzdžiui, keliui Šakiai–Kaunas). Pirmo ir antro priežiūros lygio kelių rajone nėra, o šiems kelininkų dėmesys skiriamas didžiausias. Taisyklėse numatyta, kad į trečio priežiūros lygio kelius kelininkai išvažiuoja jau 4 valandą ryto.
„Esant jau apie tris laipsnius šilumos ir mažiau nakties metu, kelininkai jau stebi situaciją, ankstų rytą išvažiuoja patikrinti kelių. Ledo susidarymas priklauso nuo rasos taško temperatūros, taigi ledas gali pradėti formuotis dar esant teigiamai temperatūrai. Pirmiausiai apšąla įkalnės, viadukai, tiltai, o pati kelio danga dėl įšilusios žemės dar gali neapledėti. Viadukų ir tiltų daug rajone nėra“, – pastebėjo tarnybos vadovas.
Trečio priežiūros lygio kelių mes rajone turime penkis. Tai keliai, kurie jungia mūsų rajoną su kitais miestais (Kaunu, Vilkaviškiu, Jurbarku, Pilviškiais) ir pasieniu (Ramoniškiais). Po jų pabarstymo arba į tarpus jau dėmesys tenka ketvirto priežiūros lygio keliams, kurie taip pat yra asfaltuoti (Šakiai–Slavikai, Šakiai–Plokščiai, Lukšiai–Kriūkai ir kt.). Pagal taisykles, anot vadovo, pakaktų, jeigu meistrija šiuos kelius nuvalytų ir pabarstytų iki 12 valandos, bet įprastai šie keliai rajone sužiūrimi anksčiau, jais stengiamasi pasirūpinti iki 8 valandos. Penktai kategorijai priklauso visi mažo eismo intensyvumo keliai ir žvyrkeliai, kuriuos tarnyba privalo nuvalyti, kad jie būtų pravažiuojami, tačiau barstyti jų neprivalo.
„Juose pabarstome tik pavojingas įkalnes ir nuokalnes, sankryžas, tiltus ir kitas pavojingas vietas“, – teigė V. Diržius.
Beje, dar pagal priežiūros kategorijas yra ir taip, kad tas pats kelias priklauso dviem skirtingiems priežiūros lygiams, pavyzdžiui, mieste jis priklausys trečiam, o išvažiavus į užmiestį – jau ketvirtam priežiūros lygiui.
Anot pašnekovo, Šakių rajone yra labai daug žvyrkelių, lyginant su kitais rajonais – jeigu kitur jų yra vos 50 km, tai Šakių rajone meistrija prižiūri beveik 200 km vien žvyrkelių. Su šiais žvyrkeliais iš viso jų tarnyba rajone prižiūri maždaug apie 540 km kelių.
Pavasarį, vasarą ar rudenį, kai nereikia valyti ir barstyti kelių, kelininkų darbas taip pat nesibaigia. Tada jiems tenka imtis kelių priežiūros darbų: šienauti pakeles, kirsti krūmus pakelėse, tvarkyti aplinką, kelkraščius, profiliuoti ir kt. Šiais metais AB „Kelių priežiūra“ Šakių meistrija laimėjo ir savivaldybės skelbtą konkursą bei prižiūri seniūnijų vietinius kelius. Tiesa, ne visame rajone – dalį konkurso laimėjo Remigijaus Damkaus vadovaujama UAB „MSEV“, kuri prižiūri kelius Gelgaudiškyje, Kiduliuose ir apie Plokščius. Konkurso sąlygose numatyta, kad vietinius kelius abi įmonės prižiūrės dvejus metus, po to vėl bus skelbiamas konkursas. Prižiūrėtojai vietinius kelius taip pat turi žvyruoti, taisyti įgriuvas, profiliuoti. Lygindamas valstybinius kelius su vietiniais, V. Diržius neslepia, kad pastarųjų žvyrkelių būklė yra žymiai prastesnė, tačiau ketina jų būklę pagerinti per keletą metų, nes jeigu kelio būklė prasta, tai dangos profiliavimas būna labai laikinas, iki pirmo lietaus.