Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPP) lėšų panaudojimo, tiksliau, dėl nepakankamo programos įvykdymo, tarybos posėdžio metu dėmesį atkreipė opozicija, pateikusi kreipimąsi tarybos daugumai. Ši situacija aptarta ir Kontrolės komiteto posėdyje, kur komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius nuogąstavo, ar tai neturės įtakos kitų metų finansavimui. KPP lėšų panaudojimą vertino ir išvadas pateikė ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.

„Nuogąstaujame, kad dėl savivaldybės administracijos neveiklumo stringa KPP įvykdymas, kuris siekia tik 40 proc., bei Ūkio programos vykdymas“, – savivaldybės tarybos posėdyje teigė opozicijos lyderis Edgaras Pilypaitis, vardijęs, kad nevyksta aikštelių prie renovuotų namų tvarkymas, aikštelės prie Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro sutvarkymas, šaligatvių įrengimas ir pan.

Tad skaitydamas visuotinio partijos skyriaus susirinkimo metu priimtą rezoliuciją jis ragino „savivaldybės vadovybę susitelkti į efektyvų ir racionalų rajono ūkinių reikalų sprendimą, savivaldybės patvirtintų programų vykdymą pilna apimtimi, nepamirštant rinkiminių pažadų“.

Meras Raimondas Januševičius teigė, kad į paklausimą bus atsakyta.

Dėl KPP lėšų panaudojimo klausimas buvo keliams ir Kontrolės komiteto posėdyje, kur pirmininkas A. Varankevičius akcentavo, kad jeigu metų pradžioje su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo pasirašyta sutartis už 1 mln. 834 tūkst., tai „birželį užaktuotų darbų buvo už 450 tūkst., o apmokėtų dar mažiau“.

„Ar administracijos atstovas gali pakomentuoti tokią situaciją ir kokios pagrindinės priežastys, kodėl kartais net ne procentais vėluojame nuo pačio plano vykdymo? Kokios būtų galimybės spartinti ir jeigu tai nepavyktų, kokios būtų sankcijos, koks rezultatas biudžeto prasme?“ – teiravosi A. Varankevičius.

Vicemeras Egidijus Peleckis komiteto posėdyje teigė, kad priežastis galima įvardyti drąsiai ir atvirai.

„Pasikeitus vykdomajai valdžiai buvo išėjęs visas ūkio skyrius. Tai pagrindiniai keturi žmonės, kurie vadovavo Ūkio, architektūros ir investicijų skyriui. Išėjo su įdirbiu, patirtimi“, – pagrindinę priežastį įvardijo E. Peleckis ir informavo, kad ir dabar dar nėra Ūkio skyriaus vedėjo, nors darbus ir bandė perimti likę darbuotojai, bet darbai sulėtėję.

Tiesa, galima paminėti, kad prie vairo stojus naujajai valdžiai minėtas skyrius buvo išskaidytas į du – Ūkio ir investicijų bei Architektūros ir urbanistikos. Pastarajam vadovauja Jurgita Bosikienė, prieš tai dirbusi Jurbarke, o Ūkio skyriui, kaip minėta, vedėjo vis dar nepavyksta rasti.

E. Peleckis nesiryžo prognozuoti, kaip darbus pavyks įgyvendinti iki metų galo, bet teigė, kad dedamos pastangos, jog pirkimai ir projektai būtų tęsiami.

„Pasekmė vienintelė – jei nepasinaudotume, jas grėstų grąžinti“, – pripažino vicemeras.

A. Varankevičius svarstė, ar lėšų neįsisavinimas negali turėti įtakos kitiems metams.

„Ar nebus pažiūrėjimas, kad reikia mažiau lėšų, nes galbūt nemokate jų valdyti? Ar nėra tokios  baimės?“ – teiravosi Kontrolės komiteto pirmininkas, tačiau E. Peleckis patikino, kad LAKD apie priežastis yra informuota, bet „kokie bus paskyrimai kitiems metams, nežinom“ – sakė jis.

Kaip minėta, KPP lėšų panaudojimo teisėtumą ir apskaitos atitiktį (2023 m. pirmą pusmetį) teisės aktams nagrinėjo ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad laiku vietinės reikšmės kelių perspektyvinį objektų sąrašą pateikė tik trys seniūnijos (Barzdų, Žvirgždaičių, Sudargo). Gelgaudiškio, Sintautų, Kidulių seniūnaičių sueigoms pirmininkavo patys seniūnai, nors pagal nuostatus seniūnai gali pirmininkauti tik pirmą kartą po seniūnaičių rinkimų. Kadangi pasikeitė administracijos darbuotojai, Kontrolės ir audito tarnyba atkreipė dėmesį, kad turi  būti pakeista komisijos sudėtis, mat kol kas tai nepadaryta. Be to, pastebėjo, kad skiriasi kai kurie vertinimo kriterijai ar jų svarba suvestiniam objekto balui tarp KPP tvarkos aprašo ir administracijos direktoriaus patvirtinto savivaldybės vietinės reikšmės kelių tiesimo, taisymo prioritetinio skaičiavimo lentelės seniūnijoms.

„Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, siekiant kuo efektyviau, racionaliau ir skaidriau organizuoti programos vykdymą, šie kriterijai turėtų būti suvienodinti“, – rašo kontrolierė Asta Domeikienė.

Be to, pastebėta, kad seniūnai nepasirašę gegužės ir birželio mėnesiais atliktų darbų aktų.

„Minėtus aktus pasirašyti įpareigoja dar ir darbų rangos techninės specifikacijos 8 punktas“, – rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad administracija turėtų užtikrinti, kad apmokėjimui pateikti darbų atlikimo dokumentai būtų pasirašyti visų už darbų vykdymą atsakingų asmenų.