Ukrainiečiai dėkojo už paramą ir vylėsi sėkmingai bendradarbiauti ir toliau

slobozansko4
Mūsų savivaldybėje lankėsi ir už paramą dėkojo Slobožansko gyvenvietės (Ukraina) vykdomosios valdžios atstovai (iš kairės) Vadim Šyponov, Jurij Melnik ir Ivan Kaminski bei vylėsi, kad bendradarbiavimas nenutrūks ir toliau. (D. Pavalkio nuotr.)


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių rajono savivaldybėje lankėsi ir su administracijos vadovais susitiko Slobožansko gyvenvietės (Ukraina) vykdomosios valdžios atstovai Ivan Kaminski, Jurij Melnik ir Vadim Šyponov. Jie dėkojo savivaldybei už suteiktą paramą ir vylėsi, kad ir pasikeitus valdžiai bendradarbiavimas nenutrūks.

Kaip prisiminė Slobožansko gyvenvietės tarybos vadovas I. Kaminski, kai prieš dvejus metus buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šakių, Adaži (Latvija), Dušeti (Sakartvelas) ir Slobožansko gyvenvietės, viltasi palaikyti glaudesnius santykius kultūros, švietimo, verslo ar kitose srityse, galbūt apsimainyti sportininkais, moksleiviais ir pan., tačiau gyvenimas parodė, kad didesnio dėmesio partneriams prireikė kur kas rimtesnėje situacijoje – kare.

„Prieš dvejus metus pasirašyta sutartis puikiai veikia, ypač karo pradžioje labai jautėme jūsų pagalbą ir už tai esame be galo dėkingi“, – kalbėjo svečias, pridūręs, kad „Sakartvelas iš bendradarbiavimo sutarties iškrito“.

Rajono meras Raimondas Januševičius patikino, kad bendradarbiavimas vyks ir toliau, nesvarbu, kad pasikeitė valdžia. Anot mero, jam ne tik kaip rajono vadovui, bet ir kaip eiliniam piliečiui artima Ukrainos tragedija, jis taip pat buvo priėmęs ukrainiečių šeimą, karo niokojamoje šalyje turi daug pažįstamų ir bičiulių.

„Gal jums ir nepatiks, bet dalis šeimų planuoja pasilikti“, – apie mūsų krašte bei šalyje apsistojusius nuo karo pasitraukusius ukrainiečius kalbėjo R. Januševičius.  

I. Kaminski tikino, kad jie patys savo išsibarsčiusius po visas šalis kraštiečius skirsto į tris grupes: tie, kurie tikrai grįš, tie, kurie dar neapsisprendę dėl savo pasirinkimo, ir tie, kurie į gimtinę negrįš. Tokių jie teigė skaičiuojantys apie 20 proc. Be to, kaip pažymėjo svečias, yra visiškai nuo žemės paviršiaus nušluotų miestų, tad grįžti į ten, iš kur kai kurie išvyko, nėra net teorinės galimybės. O ir pati situacija yra išties įtempta: kol vyko bemaž valandą trukęs susitikimas su mūsų rajono vadovu bei vicemeru Dariumi Jakavičiumi, jų gimtinėje net dukart kaukė oro sirenos. Beje, svečiai pasidžiaugė, kad nuo jų gyvenvietės priešas nutolęs apie 150–200 km.

„Yra mobilizacija, vyrai iki 60 metų negali išvykti iš šalies, kaip ir pareigas užimantys žmonės negali išvykti ar išsiųsti savo šeimų. Mumis pasitiki, nes sutartis buvo pasirašyta iki karo, tiki, kad mes grįšime, tad turime išimtinę teisę“, – pasakojo I. Kaminski pripažinęs, kad Rusijos tikslas jų šaliai pridaryti kuo didesnių nuostolių, o įtampa jaučiama kiekvieno žmogaus asmeniniame gyvenime.

„Didžiausias rūpestis – kad vaikai pradėtų eiti į mokyklas. Yra ruošiamos trys mokyklos rūsiuose, kur, kad ir pamainomis, vaikai galėtų saugiai mokytis, nes ką reiškia trejus metus mokytis per nuotolį, nes prieš tai buvo kovidas“, – gyvenimo aktualijomis dalijosi svečias ir pripažino, kad prasidėjus karui iš jų teritorijos pasitraukė Raudonasis Kryžius, iki tol turėjęs punktus.

Fronte situacija irgi sudėtinga.

„Yra vietų, kur viename kvadratiniame metre yra keturios minos, jas reikia nukenksminti rankiniu būdu“, – teigė I. Kaminski.

Tad svečiai vylėsi, kad parama jų šaliai nenutrūks, nors sutiko, kad entuziazmas blėsta, o karas prognozuojamas ilgas ir varginantis.

R. Januševičius su svečiais kalbėjo ir apie tai, kad rajonas su Rusija irgi turi sieną ir niekas nežino, ką kaimynas gali sugalvoti kitą dieną. Be to, sutiko, kad ne tik Rusijoje, bet ir mūsų šalyje daug dezinformacijos.

„Yra žmonių, kurie pas mus, Lietuvoje, dėl to net susipyksta. Latvijoje buvo draugų, su kuriais irgi teko nutraukti ryšius, nes jie klaidinami rusų propagandos“, – sakė meras.

Su svečiais aptartas ir tolimesnis konkrečios paramos klausimas, Ukrainai ir toliau ketinama perduoti mūsų savivaldybei nereikalingas transporto priemones, kaip tai buvo daroma ir iki šiol.

Beje, už anksčiau suteiktą paramą Ukrainaineeilinio įvertinimo sulaukė buvęs meras Edgaras Pilypaitis, buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis ir šakietis Antanas Albrektas. Jiems įteikti brigados generolo Oleksandro Tarnavskio skirti Nepalaužiamųjų didvyrių medaliai bei perduotos kovotojų parašais paženklintos Ukrainos vėliavos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.