Praėjusį antradienį Nevyriausybinės organizacijos (NVO), tęsdamos tradiciją kas mėnesį susitikti vis kitoje organizacijoje, šiemet rinkosi jau šeštą kartą. Šįkart kolegas svetingai priėmė ir su savo veikla supažindino sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šakių Viltis“ pirmininkė Roma Dėdynienė.

 

Į jaukų ratą susibūrusius kraštiečius pasveikinusi NVO tarybos pirmininkė Giedrė Šedbarienė, kaip ir dera, pirmiausiai žodį suteikė patalpų šeimininkei – „Šakių Viltis“ pirmininkei, palikdama diskusijas ir aktualių klausimų aptarimą susitikimo pabaigai.

Nuo 2000 m. bendrijai vadovaujanti R. Dėdynienė pasakojo, kad „Šakių Viltis“ senajame gimnazijos pastate, kuris šiuo metu perduotas Šakių meno mokyklos žinion, turi dvi patalpas. Vienoje – sutrikusio intelekto žmonės porą valandų per savaitę gali užsiimti įvairiais menais, po kurių vyksta aptarimai ir pasikalbėjimai, kitoje – nuo šių metų pradžios galima pasportuoti, vyksta sveikatinimosi užsiėmimai, nes čia yra tam supirktas sporto inventorius – ir treniruokliai, ir masažuokliai, ir bėgimo takelis. Tad žmonės gali pasirinkti tuos užsiėmimus, kurie jiems arčiau širdies, dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, kurios leidžia nemokamai lankytis baseine ar treniruoklių salėje.

R. Dėdynienės teigimu, „Šakių Viltis“ šiuo metu vienija apie 50 sutrikusio intelekto žmonių ir atstovauja ne vien jiems, bet ir užima dalį Šakių dienos užimtumo centro lankytojų bei pavienių rajono žmonių, bendradarbiauja su Paluobių dienos užimtumo centru ir, kaip visos nevyriausybinės organizacijos, išgyvena tik iš projektų.

Vėliau buvo aptarti tokie klausimai, kaip NVO koordinatoriaus pareigybės nacionaliniu mastu atsiradimas šalies savivaldybėse, projektų, kuriuose nevyriausybinės organizacijos galėtų dalyvauti, paieška, daug diskutuota apie ateityje planuojamą 30 proc. viešųjų paslaugų, kurias teikia biudžetininkai, perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms. NVO tarybos pirmininkės teigimu, šiuo metu Šakiuose šalia Šakių socialinių paslaugų centro dirba ir keletas nevyriausybinių organizacijų, tačiau yra ir kitų sričių, pavyzdžiui, kultūra ar sportas, kuriose galėtų dirbti ne tik biudžetinės, bet ir nevyriausybinės organizacijos.

G. Šedbarienė domėjosi, ar galima tikėtis, kad savivaldybėje atsirastų dalyvaujamasis biudžetas ar kažkoks rajono NVO stiprinimo fondas, nes nevyriausybininkai su biudžetinėmis įstaigomis negali konkuruoti. Ji patarė, kad jei reikia kokios pagalbos ar nemokamų konsultacijų, visada galima kreiptis į NVO informacijos ir paramos centrą, kurio tikslas ir yra padėti NVO.

Kodėl šiuo metu tiek daug kalbama apie NVO stiprinimą? Pasak Šakių atviro jaunimo centro darbuotojos Juditos Ambrasienės, nevyriausybininkai pasiekė tokią ribą, kai žmonės išsisemia, mažai atsiranda altruistų, kurie ryžtųsi kurti nevyriausybines organizacijas ir aukotų savo asmeninį gyvenimą jų vadovavimui. Jos manymu, net finansavimas tik iš dalies gali išspręsti šią problemą, nes arba tokių žmonių yra, kurie eina į tą avantiūrą, arba ne.

G. Šedbarienė pastebėjo ir bendrų diskusijų su rajono savivaldybės atstovais trūkumą, ir savotišką nevyriausybinių organizacijų specialistų atstūmimą, kaip pavyzdį pateikė Socialinių darbuotojų dieną. NVO tarybos pirmininkė pabrėžė, kad socialiniai darbuotojai dirba ne tik paslaugų centre, todėl ji apgailestavo, kad nevyriausybininkai šiemet profesinės šventės proga buvo pamiršti ir nepasveikinti.

Aptarę artėjančius renginius, kolegos padrąsino vieni kitus tęsti užsibrėžtas veiklas.

„Draugo“ inf.