Vyžpinių kaimo gyventoja Dalia Petrūnaitienė (centre) džiaugėsi ir dėkojo Žvirgždaičių seniūnei Giedrei Snudaitienei, kad papildė vandeniu išsekusį šulinį, tikisi, kad vandens užteks ilgėliau ir nereikės geriamojo vandens pirkti. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Apsilankyti Vyžpinių kaime (Žvirgždaičių sen.) nutariame išgirdę, kad gyventojams trūksta vandens – kaime tušti šuliniai, o vienintelio kaime esančio privataus gręžinio vandens gerti neįmanoma, nes jis sūrus. Vienai gyventojai suskubo padėti Žvirgždaičių seniūnija – atvežė į šulinį vandens, o UAB „Šakių vandenys“ vadovas sako, kad išeitis visada yra, bet viskas atsiremia į pinigus.
Trūksta vandens
Vyžpiniai – 3 km į rytus nuo Žvirgždaičių nutolęs kaimas. Čia vos šešios sodybos. Šiuo metu čia registruota 13 gyventojų. Kad kaime gyventojų šuliniai nuolat išdžiūsta ir jie turi vandenį vežtis iš pažįstamų arba pirkti, Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė šią problemą kėlė ir seniūnijoje lankantis administracijos vadovams bei paskutiniame seniūnų pasitarime, po kurio į šį kaimą vykstame ir mes. Mus pasitikusi seniūnė į kaimą važiuoja ne tuščiomis – seniūnijos darbuotojas gabena vandens toninę talpą vienai šio kaimo gyventojai. G. Snudaitienė pasakojo, kad moteris šiuo metu gyvena viena, nes vyras ligoninėje, vandens jau dvi savaitės neturi.
Kol laukiam, kuomet atriedės į Vyžpinius seniūnijos traktorius, užsukam į Daivos ir Rimanto Lingių sodybą. Pasitikę sodybos šeimininkai bėdoja, kad kaimo šuliniai tušti netgi žiemą, o iš gręžinio, kurį įsirengė dar 2002 m., gerti nebeįmanoma – vanduo sūrus, tuo paragavę įsitikiname ir patys.
„Vandenyje daug druskos ir geležies. Kai įsirengėm gręžinį, nes laikėm karvučių, kiaulių, jį gyvuliams naudojom. Vandenį bandėm naudoti ir buityje, bet kranai po kelių mėnesių apsioksidavo, užvirinus rudas putas galėjai semti. Filtrų pastatyti neįmanoma, nespėsi keisti, paskaičiuokit sąnaudas“, – kalbėjo R. Lingys ir pridūrė, kad jei gręžinio vanduo būtų buvęs geras, būtų pasidalinęs ir su kaimo gyventojais.
R. Lingys sako, kad kai įsirenginėjo gręžinį, hidrogeologijos specialistai, atlikę žvalgybinį gręžimą, jam paaiškino, kad galbūt tik 160–180 metrų gylyje vanduo turėtų būti geresnės sudėties, o jų gręžinio gylis siekia 44 metrus, o giliau gręžti reikėjo ir didesnių investicijų.
Pašnekovas priduria, kad kaimo šuliniai net ir žiemos laikotarpiu beveik tušti, mat vasarą gal 100 mm kritulių iškrito.
„Kiekvienas gyventojas turi šulinį, vanduo čia geras, nesūrus, nes yra gruntinis. Vandenį buityje naudojam iš šulinio, kai pasibaigia vanduo, vežamės iš Degutinės, – sako D. Lingienė. – Mūsų svajonė – turėti daug gero vandens, kai kiti žmonės nori asfaltuotų kelių, gerų šaligatvių...“
Į pokalbį įsijungia ir dar vieni kaimo gyventojai – Ingrida ir Arūnas Šipailos.
„Geriamą vandenį į šulinį parsivežam su talpa. Skalbimui, praustis – reikia jau labai taupiai vandenį naudoti, – kalbėjo šio kaimo senbuvė. – Mes tik norim, kad būtų vandenukas. Visgi 21 amžius. Tai kaip tuos žmones kaime sulaikyti, kad neišvyktų gyventi kitur, kaip gali jauni žmonės ateiti gyventi?..“
A. Šipaila priduria, kad žiemą sunku vandens gauti ir parsivežti, mat plastikinėse talpose vanduo užšąla.
„O ir patys senstam, kas mums to vandens priveš?“ – svarstė A. Šipaila.
Galėtų atvesti vandenį
Teiraujamės gyventojų, ar patys mato kokią išeitį. R. Lingys įsitikinęs, kad UAB „Šakių vandenys“ galėtų įrengti gręžinį tolėliau nuo kaimo, kur vanduo būtų geras, arba atvesti vandentiekio tinklus nuo Degutinės. Kaip sakė seniūnė, ji kreipėsi dėl vandens problemos ir į „Šakių vandenis“, gavo atsakymą, kad „Vyžpinių kaimas Šakių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane neįtrauktas į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją, todėl ir neplanuojama įrengti centralizuotą vandens tiekimą“.
„Taip ir gyvenam jau keliasdešimt metų, pasibėdavojam ir tiek. Anais laikas tai į buvusią fermą ir skalbti veždavomės, ir vaikus maudyti. Geriamą vandenį žiemą su rogutėmis iš Degutinės veždavomės, gyvuliams su bidonais per sniegą iš fermos prūdo. Kaip tikri sibiriakai... Taip iki dabar ir vežamės tą vandenį. Nors kai stojom į Europos Sąjungą, buvo gražus lozungas – vanduo į kiekvieną gyvenvietę. Tai ir laukiam, kol atitekės. Bet deja... Nuotekų valymo įrenginius patys įsirengėm“, – pasipiktinimo neslėpė R. Lingys.
Jis rodo ir kaimo šulinį, kuriuo iki maždaug 1971 m. naudojosi kaimo žmonės, vėliau šulinius išsikasė kiekvienas savo kieme. Pasak Rimanto, lietingais metais gyventojų šuliniuose vandens dar šiek tiek būdavo, bet pastaraisiais metais karšti ir sausi orai šulinius išsekino.
Atvežė vandens
Keliaujam į Dalios Petrūnaitienės sodybą. Moteris pasakojo, kad gyvena Vyžpiniuose kone 30 metų, nors šulinio vandenį naudoja tik namų reikmėms, bet jį reikia nuolatos papildyti. Gyvuliams girdyti vandenį semia iš kūdros.
„Man svarbu, kad kai parsivešiu ligonį, kad nuprausti turėčiau kuo“, – kalbėjo Dalia bei dėkojo seniūnei už atvežtą vandenį bei gyventojams, kurie pasidalindavo savo šulinių vandeniu.
D. Petrūnaitienė sako, kad iš „Šakių vandenų“ vežtis geriamą vandenį yra per brangu, be to, nei pati, nei vyras jau nepajėgtų ir parsivežti.
G. Snudaitienė atvirauja, kad tikrai kiekvienam seniūnijos gyventojui vandens į šulinius nepriveš, bet Daliai padarė išimtį, mat šiuo metu jai vandens tiesiog niekas negali parūpinti.
„Tegul tai būna gyventojai šventinė dovana – tona vandens“, – sako seniūnė.
Ji nuogąstavo, ar supiltas į šulinį vanduo nedings į gelmes. Laukiam kokį pusvalandį, kol iš plastikinės talpos subėgs į šulinį vanduo. R. Lingys šypsosi ir sako: „Vandens tekėjimas – mums pati gražiausia muzika.“
Išeitis visada yra
Susisiekus su bendrovės „Šakių vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vilkausku, šis tikina, kad jam situacija dėl vandens trūkumo Vyžpinių kaime yra žinoma. Teiraujamės dėl galimybės nutiesti į kaimą vandentiekio tinklus iš gretimų gyvenviečių.
„Viskas įmanoma. Bet viskas atsiremia į lėšas. Tai didžiuliai kaštai. Nutiesti vandentiekio trasą per laukus yra sudėtinga, yra melioracijos įrenginiai. Tokį naujos trasos įrengimą pajus per tarifą pirmiausiai ir mūsų vartotojai, – aiškino direktorius. – Vyžpinių kaimas nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją ir paslaugų mes neteikiame, nes nėra nei 50 gyventojų. Šioje vietovėje numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu.“
O kad vandenį gręžinyje būtų galima naudoti, įmonės direktorius siūlo gyventojui įsirengti vandens nugeležinimo įrenginius.
„Be abejo, tai gyventojui bus papildomi kaštai. Tokia įranga brangi, – aiškina K. Vilkauskas. – Sudėtinga kažką daugiau pakomentuoti. Ir tų žmonių nenorim taip palikti... O dėl šulinių, tai paviršinis vanduo nuėjo stipriai giliai. Vasarą įmonė pastoviai gyventojams veža į šulinius vandenį į Ritinius, Bizierius.“
Kol laukiam, kuomet atriedės į Vyžpinius seniūnijos traktorius, užsukam į Daivos ir Rimanto Lingių sodybą. Pasitikę sodybos šeimininkai bėdoja, kad kaimo šuliniai tušti netgi žiemą, o iš gręžinio, kurį įsirengė dar 2002 m., gerti nebeįmanoma – vanduo sūrus, tuo paragavę įsitikiname ir patys.
„Vandenyje daug druskos ir geležies. Kai įsirengėm gręžinį, nes laikėm karvučių, kiaulių, jį gyvuliams naudojom. Vandenį bandėm naudoti ir buityje, bet kranai po kelių mėnesių apsioksidavo, užvirinus rudas putas galėjai semti. Filtrų pastatyti neįmanoma, nespėsi keisti, paskaičiuokit sąnaudas“, – kalbėjo R. Lingys ir pridūrė, kad jei gręžinio vanduo būtų buvęs geras, būtų pasidalinęs ir su kaimo gyventojais.
R. Lingys sako, kad kai įsirenginėjo gręžinį, hidrogeologijos specialistai, atlikę žvalgybinį gręžimą, jam paaiškino, kad galbūt tik 160–180 metrų gylyje vanduo turėtų būti geresnės sudėties, o jų gręžinio gylis siekia 44 metrus, o giliau gręžti reikėjo ir didesnių investicijų.
Pašnekovas priduria, kad kaimo šuliniai net ir žiemos laikotarpiu beveik tušti, mat vasarą gal 100 mm kritulių iškrito.
„Kiekvienas gyventojas turi šulinį, vanduo čia geras, nesūrus, nes yra gruntinis. Vandenį buityje naudojam iš šulinio, kai pasibaigia vanduo, vežamės iš Degutinės, – sako D. Lingienė. – Mūsų svajonė – turėti daug gero vandens, kai kiti žmonės nori asfaltuotų kelių, gerų šaligatvių...“
Į pokalbį įsijungia ir dar vieni kaimo gyventojai – Ingrida ir Arūnas Šipailos.
„Geriamą vandenį į šulinį parsivežam su talpa. Skalbimui, praustis – reikia jau labai taupiai vandenį naudoti, – kalbėjo šio kaimo senbuvė. – Mes tik norim, kad būtų vandenukas. Visgi 21 amžius. Tai kaip tuos žmones kaime sulaikyti, kad neišvyktų gyventi kitur, kaip gali jauni žmonės ateiti gyventi?..“
A. Šipaila priduria, kad žiemą sunku vandens gauti ir parsivežti, mat plastikinėse talpose vanduo užšąla.
„O ir patys senstam, kas mums to vandens priveš?“ – svarstė A. Šipaila.
Galėtų atvesti vandenį
Teiraujamės gyventojų, ar patys mato kokią išeitį. R. Lingys įsitikinęs, kad UAB „Šakių vandenys“ galėtų įrengti gręžinį tolėliau nuo kaimo, kur vanduo būtų geras, arba atvesti vandentiekio tinklus nuo Degutinės. Kaip sakė seniūnė, ji kreipėsi dėl vandens problemos ir į „Šakių vandenis“, gavo atsakymą, kad „Vyžpinių kaimas Šakių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane neįtrauktas į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją, todėl ir neplanuojama įrengti centralizuotą vandens tiekimą“.
„Taip ir gyvenam jau keliasdešimt metų, pasibėdavojam ir tiek. Anais laikas tai į buvusią fermą ir skalbti veždavomės, ir vaikus maudyti. Geriamą vandenį žiemą su rogutėmis iš Degutinės veždavomės, gyvuliams su bidonais per sniegą iš fermos prūdo. Kaip tikri sibiriakai... Taip iki dabar ir vežamės tą vandenį. Nors kai stojom į Europos Sąjungą, buvo gražus lozungas – vanduo į kiekvieną gyvenvietę. Tai ir laukiam, kol atitekės. Bet deja... Nuotekų valymo įrenginius patys įsirengėm“, – pasipiktinimo neslėpė R. Lingys.
Jis rodo ir kaimo šulinį, kuriuo iki maždaug 1971 m. naudojosi kaimo žmonės, vėliau šulinius išsikasė kiekvienas savo kieme. Pasak Rimanto, lietingais metais gyventojų šuliniuose vandens dar šiek tiek būdavo, bet pastaraisiais metais karšti ir sausi orai šulinius išsekino.
Atvežė vandens
Keliaujam į Dalios Petrūnaitienės sodybą. Moteris pasakojo, kad gyvena Vyžpiniuose kone 30 metų, nors šulinio vandenį naudoja tik namų reikmėms, bet jį reikia nuolatos papildyti. Gyvuliams girdyti vandenį semia iš kūdros.
„Man svarbu, kad kai parsivešiu ligonį, kad nuprausti turėčiau kuo“, – kalbėjo Dalia bei dėkojo seniūnei už atvežtą vandenį bei gyventojams, kurie pasidalindavo savo šulinių vandeniu.
D. Petrūnaitienė sako, kad iš „Šakių vandenų“ vežtis geriamą vandenį yra per brangu, be to, nei pati, nei vyras jau nepajėgtų ir parsivežti.
G. Snudaitienė atvirauja, kad tikrai kiekvienam seniūnijos gyventojui vandens į šulinius nepriveš, bet Daliai padarė išimtį, mat šiuo metu jai vandens tiesiog niekas negali parūpinti.
„Tegul tai būna gyventojai šventinė dovana – tona vandens“, – sako seniūnė.
Ji nuogąstavo, ar supiltas į šulinį vanduo nedings į gelmes. Laukiam kokį pusvalandį, kol iš plastikinės talpos subėgs į šulinį vanduo. R. Lingys šypsosi ir sako: „Vandens tekėjimas – mums pati gražiausia muzika.“
Išeitis visada yra
Susisiekus su bendrovės „Šakių vandenys“ direktoriumi Kęstučiu Vilkausku, šis tikina, kad jam situacija dėl vandens trūkumo Vyžpinių kaime yra žinoma. Teiraujamės dėl galimybės nutiesti į kaimą vandentiekio tinklus iš gretimų gyvenviečių.
„Viskas įmanoma. Bet viskas atsiremia į lėšas. Tai didžiuliai kaštai. Nutiesti vandentiekio trasą per laukus yra sudėtinga, yra melioracijos įrenginiai. Tokį naujos trasos įrengimą pajus per tarifą pirmiausiai ir mūsų vartotojai, – aiškino direktorius. – Vyžpinių kaimas nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritoriją ir paslaugų mes neteikiame, nes nėra nei 50 gyventojų. Šioje vietovėje numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu.“
O kad vandenį gręžinyje būtų galima naudoti, įmonės direktorius siūlo gyventojui įsirengti vandens nugeležinimo įrenginius.
„Be abejo, tai gyventojui bus papildomi kaštai. Tokia įranga brangi, – aiškina K. Vilkauskas. – Sudėtinga kažką daugiau pakomentuoti. Ir tų žmonių nenorim taip palikti... O dėl šulinių, tai paviršinis vanduo nuėjo stipriai giliai. Vasarą įmonė pastoviai gyventojams veža į šulinius vandenį į Ritinius, Bizierius.“
Mindaugas iš Zapyškio:
