Praėjusį ketvirtadienį rajone viešėjęs VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius, rajono garbės pilietis vokietis Gerhardas J. Karlas (Gerhard Josef Carl) atsisveikino su viena iš paramą gavusių šeimų, o kitai skyrė 8 tūkst. litų būtiniemsdarbams nupirktame name atlikti.

 

 

Pirmiausiai geradaris apsilankė pas Šilgalių kaime, Slavikų seniūnijoje, gyvenančią Jūratę Mozūraitienę bei keturis jos mažamečius vaikus. Šįkart čia jo vizitas buvo paskutinis, tad tradiciškai, atsisveikindamas su šeima, G. J. Karlas jiems įteikė Bibliją, vaikams - iliustruotas vaikiškas Biblijos knygeles. Vokietis tikino puikiai atsimenantis 2011 metų spalio mėnesį pirmą pažintį su šeima ir savo ištartus žodžius, kad Jūratė su vaikais gyvena lyg kalėjime, o jis nori išlaisvinti iš jo, nuplėšti nuo langų ir durų grotas bei suteikti šeimai naują gyvenimą. „Daug mėnesių jus lydėjau. Apsilankęs mačiau, kaip sunkiai gyvenate, susipažinau su jūsų padėtimi, o šiandien matome, kokių rezultatų kartu pasiekėme“, - teigė VšĮ „Solidarity“ generalinis direktorius, akcentuodamas, kad už tai turėtume būti dėkingi Dievui, vedusiam šiuo keliu. „Visi kartu galime daug nuveikti. Tai nuostabi patirtis. Šiandien turime pagrindo padėkoti Dievui, kad mus pasamdė šiam darbui“, - įteikdamas Bibliją Jūratei kalbėjo geradaris. Jis linkėjo, kad Dievo žodį skelbianti knyga šeimą toliau sėkmingai lydėtų gyvenimo keliu. Į Bibliją vokietis lietuviškai įrašė psalmės žodžius, norėdamas, kad Jūratės šeimai prisiminimui liktų ir šis tas grynai asmeniško.

J. Mozūraitienė dėkojo G. J. Karlui už suteiktą naują gyvenimą bei gražius namus, o mergaitės geradariui įteikė bendrą šeimos piešinį. „Dabar mums čia rojus“, - džiaugėsi daugiavaikė mama. Jai buvo nupirktas namas, suteikta finansinė parama, už kurią buvo pakeisti langai, durys, įrengtas dušas, kanalizacija, vanduo. Prieš sulaukdama vokiečio pagalbos, moteris Sintautų seniūnijoje gyveno be jokių patogumų, tad dabar jai gyvenimas švyti kitomis spalvomis. Be to, ne vienam į akis krito ir gražiai tvarkoma aplinka, išpuoselėtas daržas. Tad džiugu, kad ir pati Jūratė deda pastangas, jog gyvenimas būtų kuo gražesnis, komfortabilesnis, pilnavertiškesnis.

Ne ką mažiau dramatiška, skaudi ir gyvenimo nelepintos naumiestietės Redos Kemežienės patirtis. Tačiau jai, kaip ir Jūratei, pasisekė. Viešėdamas balandį G. J. Karlas moteriai su penkiais mažamečiais vaikais nupirko namą, o šįkart skyrė dar 8 tūkst. litų, kad būtų pakeisti langai, sutvarkyta krosnis bei kaminas, apšiltintos grindys bei lubos. 2012 metų spalį su Reda ir jos atžalomis susipažinęs vokietis teištarė, kad jos gyvenimo sąlygos lyg dvokiančioje skylėje. Moteris gyveno viename iš Kudirkos Naumiesčio daugiabučių, tačiau namas negyvenamas, persismelkęs pelėsiu bei drėgme, nesaugus. Tad geradario parama R. Kemežienei buvo itin didelė gyvenimo dovana. Pati moteris taip pat kiek įmanydama kabinasi į gyvenimą, stengiasi dėl savo vaikų, prie naujųjų namų augina daržoves. Po namo nupirkimo seniūnijos pagalba jame buvo sutvarkyta elektros instaliacija, pati Reda dažė bei tapetais klijavo sienas, tvarkėsi kurį laiką buvusį negyvenamą namą. Tad dabar jau keletą savaičių čia gyvena, šypsosi ir jaučiasi laiminga. Redos pastangos bei darbštumas paliko gerą įspūdį vokiečiui. Dabar Redos šeimoje jis planuoja apsilankyti rugsėjį.