Lapkričio 9 diena Barzdų bendruomenei buvo išskirtinė. Išsipildė didžiausia svajonė - Barzdų bendruomenė šventė įkurtuves. Po dešimties metų ir ji galėjo pasigirti jaukiomis ir šiltomis patalpomis, suremontuota laisvalaikio praleidimui skirta sporto sale. Šią progą barzdiškiai galėjo atšvęsti tik gavę galimybę įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą.

 

 

Pasak Barzdų seniūnijos bendruomenės centro pirmininkės Ilonos Leleivienės, įgyvendinus projektą „Barzdų seniūnijos bendruomenės centro patalpų remontas ir pritaikymas jaunimo bendruomenės reikmėms“, kurio vertė 160 tūkst. litų, po daugelio metų barzdiškiai įsikūrė suremontuotose ir sutvarkytose patalpose. „Dešimt metų savo nieko neturėjome, todėl glaudėmės, kur Dievas duodavo, tai privačiose, tai seniūnijos patalpose, taip ir keliavome iš vietos į vietą. Jei pavykdavo kažką gauti bendruomenei pagal projektą, pavyzdžiui stalą su kėdėmis, sandėliuodavome. Savi namai buvo didžiausia mūsų svajonė“, - atviravo I.Leleivienė.

Nuo 2009 metų bendruomenė panaudos sutartimi gavo leidimą naudotis mokyklos patalpomis, kuriose šiuo metu likę tik priešmokyklinio ugdymo grupė ir pradinės klasės – iš viso 36 vaikučiai. Pasak bendruomenės pirmininkės, prisiglausti nebuvo kur, nes gautas patalpas sudarė tualetas, persirengimo kambarys, koridorius ir šluotų laikymo patalpa. Projekto dėka iš šių patalpų pavyko sukurti jaukų ir šiltą kambarėlį su maža virtuvėle. „Bendruomenės suėjimams naudojame kultūros namų salę, tad tarybai ar Moterų klubo veiklai jo pilnai užtenka, - tvirtino I.Leleivienė. – O suremontuota ir bendruomenės reikmėms skirta sporto salė – tikra šventė sielai. Tik tie, kas neturėjo namų, gali suprasti, ką reiškia juos turėti.“

Kaimo žmonės vieni kitus gerai pažįsta, vieni kitiems padeda, nelieka abejingi kitų bėdoms. Čia svetimo skausmo nebūna. Barzdiškiai moka susivienyti. „Tai įrodė ir atvejis, kai moterys skubėjo padėti vienai šeimai, kuriai buvo ruošiamasi apriboti teises, - atviravo bendruomenės pirmininkė. – Barzdiškiai šoko į pagalbą suremontuoti būsto patalpas, kad vaikai nebūtų išvežti į Vaikų globos namus. Kur galime, stengiamės padėti, nes didžiausias mūsų turtas yra bendruomenės žmonės. Jie supranta, jie skatina bendruomeniškumą, jie nori bendrauti, atsiliepia į kiekvieną kvietimą ir paremia. Nors kitos bendruomenės skundžiasi, kad neturi rėmėjų, mes galime pasidžiaugti savo krašto ūkininkais Almantu Pališkiu, Aurelija ir Raimundu Maksvyčiais, kurie niekada neatsisako padėti. Labai smagu, kad žinai, jog esi ne vienas. Ir džiaugsme, ir varge - visi kartu.“

Iš bendruomenės surinktomis lėšomis barzdiškiai pavasarį ketina nusidažyti savo namų fasadą, nes sienos tikrai labai nušiurusios. Prie šių darbų savanoriškai ketina prisidėti ir jaunimas. Nors sakoma, kad garsiai išsakytos svajonės, tai jau ne svajonės, tačiau barzdiškiai prasitarė, kad, norėdami bendruomenės namus ir jų aplinką paversti savotišku traukos objektu, ketina pasinaudoti Žemės ūkio ministerijos parama, rašyti projektą ir įrengti vaikams žaidimų aikštelę. Ne paslaptis, kad Lietuvos kaimas sensta, nes vis mažiau jaunų žmonių į jį nori sugrįžti. „Bandėme kažkada skaičiuoti. Vienas namas tuščias, jau kitas namas tuščias, - kalbėjo moterys. - Mūsų džiaugsmui, kai kurios jaunos šeimos lieka gyventi Barzduose. Pastebime, kad jie savo atžalas stumdo vežimėliuose. Todėl norėtume, kad būtų vieta, kur mamos galėtų  susitikti ir pasikalbėti, kol jų vaikai supsis sūpynėse.“

Be abejo, kaip ir visos bendruomenės, taip ir barzdiškiai nori turėti visą šiuolaikinę techniką, be kurios tikriausiai jau niekas neįsivaizduoja šiandieninio gyvenimo. Jie jau turi įsigiję stalų ir kėdžių, gali pasigirti gera įgarsinimo aparatūra ir savo dvylikos vietų autobusiuku, kurį naudoja bendruomenės reikmėms, tačiau dar vis laukia galimybės įsigyti fotoaparatą, multimediją, filmavimo kamerą. Tada jau turės tikrai viską, ko reikia įvairių veiklų vykdymui.

Patalpų pritaikymas bendruomenės jaunimo reikmėms, sporto salės remontas, tik dar kartą įrodo, kad barzdiškiai mėgsta sportuoti. Moterys propaguoja šiaurietišką vaikščiojimą. Vyrai mėgsta krepšinį. Jį su malonumu žaidžia ir namo iš studijų parvykę studentai. Juk nesvarbu, kiek vaikui metų bebūtų, visos mamos ramios, kai žino, kad jis savo laisvalaikį leidžia salėje, sportuoja, o ne kažkur gatvėmis laksto. „O ką jiems veikt, jei nei šokiai, nei diskotekos jau seniai nevyksta? – kalbėjo bendruomenės aktyvas. - Žinoma, vasarą laiko krepšiniui nelieka, tačiau orams atšalus ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus barzdiškiai vakarais skuba pažaisti į salę.“

Keletą metų iš eilės Barzduose organizuojami krepšinio turnyrai 3x3. Aišku, su Griškabūdžiu jie konkuruoti negali, tačiau kasmetiniai renginiai Kalėdų Senelio krepšiui laimėti pritraukia vis daugiau komandų ne tik iš mūsų, bet ir iš aplinkinių rajonų bei didžiųjų miestų. Paskutinį kartą turnyre susirungė net šešiolika komandų. Ne veltui džiaugsmingas įkurtuvių įvykis buvo paminėtas ir krepšinio varžybomis naujai suremontuotoje salėje. „Įkurtuves ketinome vėliau surengti, tačiau jaunimas vis nedavė ramybės. „Kaip raktą gaut? Kaip raktą gaut?“ – klausinėjo“, - juokėsi pirmininkės pavaduotojas Nerijus Klimaitis.

Pasveikinti barzdiškių atvyko rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas Algimantas Damijonaitis, Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis. Aktyvi, aštuonias dešimtis žmonių vienijanti bendruomenė turi kuo pasigirti. Veiklios moterys, susibūrusios į Moterų klubą, kuriam vadovauja Lijana Baronaitienė, ne tik siuvinėja, mezga ir mokosi dekupažo ar piešimo paslapčių, tačiau organizuoja įvairiausias talkas, tvarko kapus, kultūrinių renginių organizatorei Vladai Klimaitienei jos padeda surengti visas tradicines bendruomenės šventes. Barzdiškiai turi savo dramos studiją, mėgsta dainuoti, buriasi į saviveiklinius kolektyvus, organizuoja labdaringus renginius, lanko vienišus senelius.  

Kasmet bendruomenė išmoningai pasiruošia ir dalyvauja rajoninėse šventėse, organizuoja įvairias parodėles. „Daug kas mano, kad mes samdom specialistus, naudojamės floristų paslaugomis, o iš tiesų, moterys viską daro savo rankomis, nes galimybių kažką nusipirkti, kaip ir visos bendruomenės, taip ir mes, neturime“,  - pasakojo bendruomenės aktyvo moterys. Jos įsitikinusios, kad, jei nebūtų susikūrusios bendruomenės, kaimuose būtų liūdna.  Tik visi kartu gali ir kalnus nuversti, ir savo gyvenimą padaryti gražesnį, įdomesnį.