Dramblialige sergančiai Birutei Damijonaitienei daugiau nei prieš metus buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, po kurios moteris neatpažįstamai pasikeitė.  

 

 

Iškart po operacijos B. Damijonaitienė viltingai žiūrėjo į ateitį ir laikraščiui pasakojo, kad jos tikslas yra numesti 100 kg. Panašu, kad tai įgyvendinti pavyko, nes 240 kg svėrusiai moteriai liepą svarstyklių rodyklės rodė 150 kg. „Svoris krinta ir toliau, tačiau namie neturiu svarstyklių, kad pasižiūrėčiau, kiek sveriu. Manyčiau, kad sveriu apie 130 kg“,- švytėdama pasakojo B. Damijonaitienė, rodydama nuotrauką, kurioje matyti, kaip ji atrodė anksčiau.

Vis tik savo svoriu ji nėra galutinai patenkinta. „Norėčiau sverti kaip jaunystėje – nors 80 kilogramų. Nuo svorio labai daug priklauso gyvenime. Labai svarbu jauniems, kaip jie atrodo. Ir santykiuose, ir lovoje, visur tas svoris trukdo“,- dėstė B. Damijonaitienė.

Sustiprėjusios B. Damijonaitienės diena pilna darbų. Atsikėlusi ji gamina valgyti, kūrena ugnį, kiek turi sveikatos tvarkosi kambarius. „Dabar jau visai kitas reikalas. Visai kitaip ir nusiprausti galiu, jau ir į stiklainį ranką įkišu. Šitą atradimą padariau netyčia – beplaudama indus. Tai ne seniau, kad nieko negalėjau. Atnešdavo bliūdą, padėdavo ant kėdės, apsiprausdavau ir tiek. Dar netvirti mano žingsniai, kaip kūdikio, bet jau paeinu“,- demonstruodama atgautą gebėjimą vaikščioti pasakojo Birutė Damijonaitienė.

Vis tik moters sunkumai neapleido, nes dabar dramblialigė užklupo jos vyrą Algį. „Jo kojos visai prakiurusios. Sutrikusi medžių apykaita, širdies veikla, gulėjo reanimacijoje, buvo visas sutinęs. Tai ar valgyti nunešti, ar puodą išnešti – dabar jau aš jam padedu“,- didžiavosi B. Damijonaitienė.

Moteris apgailestauja, kad šios Šv. Kalėdos jos niekuo nenudžiugino. „Buvo Kalėdos, bet niekas man nepadarė stebuklo. Norėjau, kad kas nors sutvarkytų kambarį, kuriame būnu. Reikėtų čia viską naujai ištapetuoti, pastatyti spintelių, kad turėčiau kur susidėti rūbus – atskirai kasdienius ir išeiginius. Norėčiau, kad kokią užuolaidą, baltą kaip sniegas, pakabintų, kokią dirbtinę gėlę nupirktų, ant palangės pasistatyčiau, nes nelabai valioju gyvas prižiūrėti. Daug čia nekainuotų, reikia tik geranoriškumo ir žmogaus, kuris norėtų padėti. Arba dar norėčiau gauti dovanų bilietą į Vokietiją, nuvykčiau pas dukrą. Tai va, tokie mano kalėdiniai norai, bet praėjo šventės ir nei Kalėdų Senis atėjo, nei norai išsipildė, niekas. Nelaukiu aš jau tų Kalėdų“,- nusivylusi kalbėjo B. Damijonaitienė.

Negandų užklupta moteris prašė, gal koks nors geros širdies ūkininkas sušelptų ir daržovėmis, nes dabar valgo vien bulves. B. Damijonaitienė teigia, kad jai labai norisi daržovių, tačiau pati jų neužsiaugino. „Nenoriu jokių riebių valgių, kai tik yra už ką, nusiperku salotų, vaisių. Suvalgau nedaug. Po operacijos tegalėdavau porą kąsnių praryti, dabar jau normaliai – ir puodelis arbatos, ir sumuštinis į skrandį telpa“,- pasakojo moteris.

Apie pusantro tūkstančio per mėnesį gaunanti B. Damijonaitienė teigė, kad apie 400 litų išleidžia vaistams, be to, turi išlaikyti niekur nedirbantį sūnų. „Sūnų turiu ant savo galvos. Nedirba, turiu mokesčius mokėti, maitinti. Nebūtų nė to vargo, nei nieko, jei nereikėtų juo rūpintis“,- įsitikinusi B. Damijonaitienė. Dvi užsienyje gyvenančios dukros taip pat neturi lėšų padėti motinai.

Moteris teigė, jog jai labai trūksta bendravimo. „Su kaimynais nesipykstame, bet ir per daug nebendraujame. Draugę turėjau, bet ji mane paliko. Ir neliko nieko, kad kas ateitų. Rašysiu prie krautuvės kokį skelbimą, gal kas nori su manim bendrauti. Su ta drauge, rodos, ir dalydavausi, duodavau visko, bet supyko dėl pinigų, kai reikėjo grąžint 100 litų, kuriuos buvo iš manęs pasiėmusi. Štai, kaip gyvenime išduoda draugai... Visiems gyvenime jų visokių pasitaiko. Kai buvau drūta, kai pajėgdavau, tai ėjau pas visus. Ir šienus kroviau, ir į talkas bėgdavau. Jei turėdavau daugiau kopūstų ar agurkų, visada dalydavausi. O dabar, kai dirbt nevalioju, esu nereikalinga“,- atsiduso B. Damijonaitienė.

Moteris laisvu laiku užsiima pamėgtais rankdarbiais – lipina sutrupintą stiklą ant popieriaus arba tamsiame fone piešia ryškias gėles, veidus, paukščius. B. Damijonaitienė teigia, jog ateityje norėtų surengti savo darbų parodą. „Piešti mane tikriausiai išmokė liga arba apvaizda davė šitą sugebėjimą. Reikėtų dar kokio specialisto, kad mane pamokytų, nes mene yra visokių paslapčių“,- mano B. Damijonaitienė, kuri paskaitė ir savos kūrybos eilėraštį apie Šventąją motiną Mariją ir kūdikėlį Jėzų. Moteris labai daug meldžiasi už mirusiuosius ir jai gyvenime padėjusius geradarius.

Prieš šventes B. Damijonaitienė vyko į televiziją, kur savo istoriją pasakojo laidoje „Valanda su Rūta“. „Kartu vyko Neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė, keliavome su palaikymo komanda. Nuotaika buvo puiki“,- džiaugėsi B. Damijonaitienė.

Šiuo metu Gotlybiškiuose gyvenanti moteris ruošiasi antrai – žarnyno trumpinimo operacijai.