Keturračių pramogos miške - maloni savaitgalio pramoga, tačiau atsiranda norinčių šį malonumą uždrausti.

 

Apkartinti pramogas keturračiais siekia tie, kurie susirūpino dėl šių transporto priemonių daromos žalos gamtai. Vardindami suvažinėtus gyvūnus, sumaitotą, į raudonąją knygą įrašytą augaliją keturračių kritikai ironizuoja, kad miškų paklotės virsta naujomis magistralėmis.

Teigiama, kad keturračiais padaroma žala gamtai kasmet didėja. „Eidamas keturračių motociklų išvažinėta miško paklote, radau suvažinėtą geltonskruosčio žalčio patelę su gausia nespėta sudėti kiaušinių dėtimi. Prieš metus čia buvo rastas suvažinėtas mėnesio amžiaus stirnos jauniklis“,- pasakojo Laurynas Okockis, kuris iškėlė iniciatyvą drausminti keturračių vairuotojus.

Tokių atvejų yra pasitaikę ir saugomose teritorijose, kuriose jautriai augmenijai ir saugomoms ekosistemoms transporto priemonių padaryta žala turi negrįžtamų pasekmių: dažnai suardoma miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinė danga, sunaikinamos saugomų augalų augimo vietos, teršiama aplinka.

Per kelerius metus taip padaugėjo nelegalių keturračių motociklų pasivažinėjimo trasų, kad dabar be miškotvarkos planų jau neįmanoma atskirti, kur yra miško servitutinis kelias, o kur išvažinėtas nelegalus kelias.

Už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą, neteisėtą važiavimą per žolės dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, jei dėl to ji buvo pažeista ar sunaikinta, skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 50 iki 1000 litų. Vis tik baudų skyrimas yra komplikuotas, mat keturračiais važinėjama tada, kai aplinkos apsaugos pareigūnai nedirba – savaitgaliais.

Šakių rajono miškų urėdas Sigitas Tamošaitis teigė, kad mūsų rajone bent jau kol kas ši problema nėra labai aktuali, nėra skirta ir baudų. „Važiuoja keturračiais, bet ne taip masiškai, kad būtų pastebėta didelė žala gamtai. Kol kas daugiau baudų skiriame už šiukšlinimą miškuose, savavališkus kirtimus, medienos vogimą“,- sakė S. Tamošaitis.

„Draugo“ inf.