Patirties, kaip įgyvendinti socialinio teisingumo principą, sėmėsi Raseinių savivaldybėje

Sausio 8 dieną rajono savivaldybės Socialinių pašalpų skirstymo komisijos vadovai Rima Rauktienė ir Algimantas Damijonaitis bei nariai Algirdas Stankevičius, Laima Miliūnienė, Grinutė Šnirpūnienė, Jūratė Šneideraitienė, Leonora Pocevičiūtė ir Daiva Pilypaitytė Raseinių savivaldybėje sėmėsi gerosios patirties, darant tokius aktualius sprendimus, kam mokėti piniginę socialinę paramą, o kam ne.
 
Nuo 2012 metų Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam mokėti piniginę socialinę paramą – jos pačios skirsto ir socialines pašalpas, ir kompensacijas.  Per vienerius metus buvo sutaupyta beveik 22 mln. litų, o pašalpų gavėjų sumažėjo dešimtadaliu. Taigi šiuose rajonuose eksperimento tvarka panaudotas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas  tikrai pasiteisino.

Įkvėpta šio eksperimento rezultatų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suteikė galimybę nuo 2014 metų ir kitose 55 šalies savivaldybėse socialines pašalpas skirstyti savarankiškai. Kam geriau žinoti apie vietos gyvenimą, jei ne vietos savivaldai? Platesnis vietos savivaldos organų dalyvavimas vietos sprendimų priėmimuose prisidės ir prie savivaldos pamatų stiprinimo kiekvienoje vietovėje pagal demokratijos principus.

Pasak Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkės G.Šnirpūnienės, pagrindinis naujai pakoreguotas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo taikymas yra tas, kad mokesčių mokėtojų pinigais bus atsisakyta remti veltėdžius, ko iki šiol tikrai nebuvo pilnai išvengta. „Nauda atsiras ne tik finansinė: bus pažaboti tie, kurie valstybės išlaikytiniais tapo iš godumo, o ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ištikusio skurdo, - teigė G.Šnirpūnienė. – Socialinė pašalpa ir kompensacijos turi  priklausyti tik tiems, kuriems iš tiesų jų reikia ir kurie tikrai gali pretenduoti į visuomenės humanizmą.“

Pagal Socialinių pašalpų teikimo aprašą, kurį turi patvirtinti rajono savivaldybės taryba, į paramos skirstymą bus įtrauktos bendruomenės, seniūnijos, seniūnaičiai, kurie yra arčiausiai gyventojų ir mato tikrąją situaciją, ar žmogui iš tiesų reikia pagalbos, ar jis tik apsimeta skurdžiumi. Taip, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A.Damijonaičio, pradės veikti socialinio teisingumo principas – pašalpų skyrimas bus nutrauktas tiems, kuriems jis nepriklauso. „Daugelis matome, kad paramos prašyti žmogus atvažiuoja prabangiu automobiliu, ne ką prastesniais važinėjasi ir kiti šeimos nariai. Šeima gyvena daug geriau nei statistinis lietuvis, bet paramos vis tiek prašo, nes oficialiai – visi bedarbiai, - kalbėjo A.Damijonaitis. – Kaimuose ir gyvenvietėse žmonės  vieni apie kitus viską žino, kaip kas gyvena, kur dirba, kuo užsiima, kokia mašina važinėja.“

„Be abejo, bandymai atsijoti parama piktnaudžiaujančiuosius ir veltėdžius bus sutikti dvejopai. Vieni palaikys tokius užmojus, kiti priešinsis kaip įmanydami, bet, kaip teko girdėti iš raseiniečių, jiems  gana sėkmingai sekėsi, - pasakojo G.Šnirpūnienė. - Susitikimo metu buvo akcentuota, kad labai svarbus įvairių institucijų bendravimas ir nenuolaidžiavimas. Visi gaunantieji pašalpas Raseinių rajone, kuriame ir mes sėmėmės patyrimo,  privalo prisidėti prie visuomenei naudingų darbų. Tai dar vienas efektyvus būdas atsijoti tuos, kurie turi nelegalių pajamų šaltinių ir piktnaudžiauja parama. O juk parama – tai ne dangaus mana, krintanti iš aukštybių. Ją sukuria dirbantys žmonės, todėl reikia jausti pareigą  kiekvienam tuo besinaudojančiam, savo indėliu  prisidėti prie  aruodų, iš kurių semiame gėrybes, turtinimo.“

G.Šnirpūnienė teigė, kad bendruomeniečiams nereikėtų baimintis dėl padidėsiančio darbo krūvio. „To tikrai nebus, - užtikrino BCA pirmininkė. - Nebent kažkas iš bendruomenių centrų pirmininkų dirbs Socialinės paramos skyrimo komisijose, kurios ir analizuos probleminius atvejus. Be to, artimiausiu metu savivaldybės taryboje bus  patvirtintas Socialinės pašalpos teikimo tvarkos aprašas su visais numatytais pašalpų gavimo atvejais ir tai palengvins vietos komisijų darbą. Tikėtina, kad jis padės išspręsti ne vieną problemą, tarp kurių bus ir savivaldybių biudžeto  taupymas, kai sutaupyti pinigai liks kiekviename konkrečiame rajone ir bus nukreipti į tas sritis, kur jie bus  reikalingiausi.“

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.