Vienos rajono mokyklos garsėja meniniu mokinių gebėjimų ugdymu, kitos – sportiniais pasiekimais arba saviveiklinių kolektyvų gausa, o štai Šakių „Žiburio“ gimnazijos moksleiviai skatinami daryti gerus darbus – savanoriauti.

 

 

Šakių „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė Ligita Kajackienė - būtent tas žmogus, kuris prieš septynerius metus pradėjo tradiciją - socialinės veiklos valandas išnaudoti gerų darbų darymui – savanorystei. Pasak jos, pirmokai ir antrokai turi „susirinkti“ po 30,  o trečiokai ir ketvirtokai – po 20 visuomenei naudingos veiklos valandų.

„Mes susitarę su gimnazistais, kad jie daro gerus darbus ir už tai jiems užskaitomos socialinės veiklos valandos, - teigė L. Kajackienė. – Gimnazistai dažniausiai savanoriauja ten, kur juos kviečia - Šakių vaikų dienos centre, kuriam vadovauja VO „Gelbėkit Vaikus“ Šakių padalinio vadovė Jūratė Arštikaitienė,  VšĮ „Šakių ligoninė“ Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, kurio veiklą administruoja Elona Kanapkienė.“

Pasak socialinės pedagogės, savanorystė jokiu būdu nėra kažkokia prievarta - jei viena veikla nemiela, reikia ją keisti kita. Ji papasakojo, kad buvo atvejų, kai vieni moksleiviai jau po pirmojo apsilankymo Slaugos skyriuje iš karto pasakė, kad daugiau ten eiti negali, nes reikia pripažinti, jog net ir suaugusiems tokiame skyriuje dirbti labai sunku. Buvo tokių, kurie sugrįžę iš Vaikų dienos centro tvirtino, jog ten nesavanoriaus, nes vaikai juos tiesiog... nervuoja.

„Reikia suprasti, kad savanoriška veikla turi patikti ir teikti džiaugsmą, kitaip kokia prasmė tai daryti. Gimnazistams - tai didelė patirtis. Jie ir save pasitikrina, ir profesiją „pasimatuoja“, - tvirtino L.Kajackienė. - Viena pirmokė šiemet labai norėjo savanoriauti Šakių senelių globos namuose. Ji nori tapti  socialine darbuotoja ir dirbti su senjorais, todėl apsilankymai globos namuose jai labai naudingi. Šiuo metu „ant bangos“ - ugdymas karjerai, kuris tarsi papildo savanorystės idėją. Noras padėti ne tik leidžia pasibandyti pasirinktą profesiją, bet ir atrasti savo kelią, įgyti patirties.“

Be to, socialinė pedagogė kiekvienam savanoriui nepamiršta priminti Antuano de Sent Egziuperi apsakymo „Mažasis princas“ išminties - „Visada esi atsakingas už tą, kurį prisijaukini“. Ir ne veltui. „Prasidėjus bendravimui tiek su vaiku, tiek su seneliu, atsiranda laukimas, - tvirtino pašnekovė. – Ir tada turi pajausti atsakomybę už kitą žmogų – negali nori eiti, nori ne.“

 
Trečiokė Lina prasitarė, kad jos savanoriška veikla prasidėjo būtent „Žiburio“ gimnazijoje, kai socialinė pedagogė pasiūlė prisidėti prie „Saldžiųjų pirmadienių“ (Maltos ordino skatinamų gerų darbų), apsilankymų Vaikų dienos centre ir Senelių globos namuose.  Taip po truputį jos darbai įgijo pagreitį. Lina mielai dalyvauja bendruose gimnazijos ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Šakių skyriaus projektuose,  „Maisto banko“ akcijose, į kurias vis naujų moksleivių atsiveda, padeda vaikams ruošti pamokas ir organizuoti popamokines veiklas Šakių vaikų dienos centre, savanoriauja Atvirame jaunimo centre ir Kauno apygardos probacijos tarnybos Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, oficialiai įsitraukusi ir į Šakių viešosios bibliotekos bei „Patsaunoris“  veiklas.

Praėjusiais metais moksleivė noriai įsitraukė į Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ projekto, propaguojančio organų donorystę renginius. Šią vasarą ji visą savaitę savanoriavo  Vilniuje vykusiose Tarptautinėse žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais žaidynėse. Abiturientė prisipažįsta, kad čia jai labai pravertė anglų kalbos žinios, tačiau atėjo suvokimas, jog vienos užsienio kalbos šiandien – per mažai. „Žaidynėse dalyvavo prancūzų grupė, kuri beveik nesuprato angliškai, o prancūziškai niekas nešnekėjome, - prisiminė ji. – Dabar vienas iš tikslų – išmokti prancūzų kalbą. Be to, pastebėjau, kad tarp 300 dalyvių iš visų pasaulio kampelių, yra dideli kultūriniai skirtumai. Kas tinka vieniems, visai gali nepatikti kitiems.“

Lina prisiminė, kad bandė savanoriauti ir VšĮ „Šakių ligoninė“ palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, tačiau ten jai buvo priskirta prižiūrėti labai nekalbią senutę, tad bendrauti mėgstanti gimnazistė po mėnesio šios veiklos turėjo atsisakyti. Aišku, pasak L.Kajackienės, tokiais atvejais nesmagu nei man, nei savanoriui. Tiesa, po to skyriaus personalas ir pati senolė jos pradėjo pasigesti. Vadinasi, jaunas žmogus čia įnešė savo gerumo spindulėlį.

Paklausta apie tolimesnį gyvenimo kelią, abiturientė neabejoja: „ Rinksiuosi socialinius mokslus. Aš daugiau nieko nesugebu. Pasitikrinau save savanoriaudama.“ Pasak jos, savanorystė duoda viską – naujas patirtis, naujus draugus, naujas veiklas. „Savanoriaudama aš atsigaunu, - tikino Lina. – Net po labai sunkios dienos gerų darbų darymas – atgaiva ir kūnui, ir širdžiai. Manau, kad ir ateityje ši veikla ir man, ir aplinkiniams teiks daug džiaugsmo. Be to, iš Kauno bus arčiau ir Vilnius, kur yra dar daugiau galimybių savanoriauti. Gerai įvaldžius anglų kalbą atsiveria kiti kraštai, užsienio šalys – galima vertėjauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose.“

Trečiaklasė Vaida jau trečius metus savanoriauja Šakių vaikų dienos centre ir jų organizuojamose vasaros stovyklose. „Kai jautiesi reikalingas kitiems ir pats nori kuo daugiau šilumos aplinkui save išdalyti, - teigė gimnazistė, kurios savanoriška veikla prasidėjo atėjus mokytis į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. – Smagu, kad vaikai laukia, kad pribėgę apsikabina, nori išsakyti susikaupusį nerimą, pasidalyti džiaugsmu. Pati turiu du jaunesnius brolius, tai manęs vaikai neerzina. Aišku, pasitaiko ir pykčių, ir nesutarimų, tačiau ko tik kiekvienoje šeimoje nebūna.“

Išbandžius savo jėgas ir Senelių globos namuose, ir Slaugos skyriuje, jai, kaip ir jos klasiokei Ievai, labiausiai patiko bendrauti su vaikais. Nors abi merginos gyvena Sintautuose, tačiau važiuoti namo neskuba. Kaip suaugusieji po darbo grįžta namo, taip ir jos dažnai tik penktą ar šeštą valandą skuba į autobusų stotį. Savanorystė Vaikų dienos centre padėjo Vaidai apsispręsti dėl tolimesnio gyvenimo kelio pasirinkimo. Ji planuoja studijuoti pradinių klasių pedagogiką ir skatina savo draugus gerais darbais pradžiuginti vaikų širdis.

Kiekvienas pavyzdys užkrečia. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje jau susiformavusi tokia tradicija – dalyvauti savanoriškoje veikloje, daryti gerus darbus, kurie daug džiaugsmo atneša ir patiems savanoriams.