Nuotr. Treneris Laimontas Rakauskas noriai aiškino, kaip reikia važiuoti trirate transporto priemone, nes kai kurie vaikai net ir po kelinto važiavo sunkiai suprato, kad ant Trikke reikia judėti visu kūnu.
Tiesa, L. Rakauskas į „Varpo“ mokyklą užsuko ne šiaip sau – svečią pakvietė Šakių visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas. Jis sakė nuolat svarstantis ir ieškantis naujų fizinio aktyvumo formų, kaip jomis sudominti vaikus, mat šiuolaikinis jaunimas dažnai renkasi pasyvų laisvalaikį. V. Lebedžinkas tokias pamokas norėtų pasiūlyti ir kitų, ypač atokesnių rajono mokyklų vaikams, bet patikina, kad viskas priklauso ne tik nuo gerų norų, bet ir nuo finansų, nes profesionalus treneris į Šakius atvyko ne už ačiū.
Visgi Šakių visuomenės sveikatos biuro pasirinkimas abejonių nekėlė, nes šiose kūno kultūros pamokose dalyvavę moksleiviai neslėpė atradimo džiaugsmo – nė vienas anksčiau tokiu triračiu nebuvo važiavęs, tad buvo proga ne tik išbandyti, bet dar ir parungtyniauti su bendraklasiais. Beje, net ir važiuojančių pirmą kartą įgūdžiai gana skirtingi – vieni vaikai iškart pagavo važiavimo techniką, o kitiems ir po ketvirto karto sunkiai sekėsi įsiklausyti į trenerio instrukciją, kad ant triračio reikia judėti visu kūnu, o ne atsistojus būti medinuku ir tikėtis, kad triratė priemonė pajudės iš vietos. Visgi abejingų neliko ir daugelis pabandę Trikke tarpusavy šnabždėjosi, kad dar turės laiko savo naujojo noro išpildymo paprašyti Kalėdų Senelio...
Pasak sporto trenerio L. Rakausko, net ir pasaulyje važiavimas Trikke triračiu gana naujas dalykas – patentuotas 2000m. Pats treneris Trikke atrado maždaug prieš 2,5 metų ir nesigaili, nes važiuojant juo mankštinasi visas kūnas. Triratis sukonstruotas be jokių grandinių, pedalų – patogiai atsistojus kojos aktyviai balansuoja ir amortizuoja, o rankos ir korpusas intensyviai varo triratį į priekį, valdo ir išlaiko stabilumą.
Tiesa, miestuose jų taip pat nėra daug, nes riboja sąlygos – lygių vietų, aikščių, dviračių takų trūkumas bei kokybė.
Treneris tiki Trikke triračio ateitimi, nes tinkamų takų daugėja, be to, jį ypač patogu transportuoti, nes lengvai susilanksto, yra paprasta, bet efektyvi aktyvumą skatinanti priemonė.
L. Rakauskas patikina, kad patys vaikai nėra tokie sąmoningi kaip suaugę ir dažniausiai vadovaujasi emocija. Tad juos kartais sunku įtikinti, kad reikia sportuoti, eiti į lauką.
„Todėl aš visada ieškau priemonių, veiklų, užsiėmimų, kad vaikams būtų įdomu ir galėčiau paskatinti juos būti fiziškai aktyvius. Tad pirmiausiai įdomu, antra – efektyvu“, – kalbėjo treneris.
Pasak L. Rakausko, tėvai, nupirkę vaikui paspirtuką, tikisi naudos, bet, trenerio tikinimu, vaikai juo važiuoti įpranta pasispirdami tik viena koja, formuojasi netaisyklinga laikysena.
„Jei jau turi paspirtukus, tėvai turėtų įpratinti bent jau kaitalioti puses, nes tiesiog ugdoma asimetrija“, – patarimų negailėjo sporto treneris.
Na, o kad būtų patenkintas smalsumas, galima paminėti, kad tokio triračio kaina maždaug 215 eurų. Tad stebėdami kūno kultūros pamokas svarstėme, ar negalėtų šios aktyviai gyvensenai pritaikytos priemonės atsirasti ir Šakių visuomenės sveiktos biure ar kitoje fizinį aktyvumą propaguojančioje įstaigoje.