Antradienį į posėdį susirinkęs Švietimo, kultūros ir sporto komitetas nusprendė išsamiau paanalizuoti penkių švietimo įstaigų veiklos ataskaitas, kurios bus tvirtinamos artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje. Nors komiteto pozicija nebuvo tokia, kad šių įstaigų atskaitos turėtų būti netvirtinamos, tačiau akivaizdžiai parodyta, kad yra, kas iš tikrųjų ataskaitas atidžiai perskaitė ir nurodė konkrečius dalykus, kuriuos įstaigų vadovai privalo pataisyti.

Į komiteto posėdį po vieną buvo kviesti pasirinktų penkių įstaigų vadovai: Slavikų mokyklai laikinai vadovaujanti Rita Dainelienė, Kudirkos Naumiesčio direktorius Romas Eikevičius, Griškabūdžio gimnazijos vadovas Arūnas Šalnaitis, „Varpo“ direktorius Vitas Daniliauskas ir Meno mokyklos vadovas Einaras Martinaitis. Tiesa, vėliau susizgribta, kad būtų buvę gerai pakalbėti ir su Jaunimo kūrybos ir sporto centro vadove Roma Paškevičiūte, mat vartant ataskaitą komiteto nariams ypač užkliuvo sakinys, kad kaip funkciją centras nusirodęs mokesčių rinkimą.

„Kokia čia funkcija?“ – negalėjo patikėti tarybos nariai, rekomendavę Švietimo, kultūros ir sporto skyriui pastabas perduoti įstaigos vadovei.

Pasak komiteto pirmininko Bernardino Petro Vainiaus, jis pasitikėjo komiteto narės, kompetentingos švietimietės Margaritos Liukaitienės nuomone, renkantis, kurias įstaigas pagvildenti išsamiau.

„Tikrai tais pokalbiais nepakeisime padėties švietimo sistemoje, mes nieko prieš, kad būtų pritarta ataskaitoms, bet norime išgirsti kai kuriuos atsakymus, kurių ataskaitose nėra“, – teigė B. P Vainius.

Tiesa, kad kartais pateikdami įstaigų veiklos ataskaitas įstaigų vadovai gana stipriai prašauna pro šalį, pripažino ir skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas bei vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius. Tenka, sakė jie, ištaisyti ir gramatines klaidas.

Atidžiai ataskaitas išanalizavusi M. Liukaitienė papunkčiui įstaigos vadovams vardijo taisytinus dalykus ir prašė ne abstrakčių ir aptakių frazių, bet konkretumo. Jei ataskaitose nurodyta, kad vestos atviros pamokos, prašyta papildyti, kiek tokių pamokų konkrečiai buvo, jei kelta kvalifikacija, kas ir kaip ją kėlė, jei dalyvauta projektinėje veikloje, prašyta ne tik projekto vadovus-mokytojus nurodyti, bet ir dalyvavusių mokinių skaičių ar bent procentą, jei rašoma, kad vykdyta popamokinė veikla, teirautasi, kiek valandų jai buvo skirta, prašyta nurodyti, kiek mokyklose ugdoma specialiųjų poreikių vaikų, ir pan. B. P. Vainiui rūpėjo, kaip užpildyti etatai įstaigose, ar jos turi laisvų, kaip sprendžia šias problemas, o štai Antanas Burkšaitis teigė turintis liberalesnę nuomonę, nes, anot jo, ataskaita nebūtinai nusako tikrąjį darbą, ir jis nebuvo linkęs labai jų sureikšminti.

Svarstant Slavikų pagrindinės mokyklos veiklos ataskaitą pasigesta buvusio mokyklos vadovo Juozo Rakicko veiklos, nes ataskaita tvirtinama už praėjusius metus, o jis pareigas iki rugsėjo dar ėjo. Taip pat komiteto nariai prašė pirmiau minėti švietimo pasiekimus, o ne koncentruotis į popamokinę veiklą. Tiesa, įstaigų vadovai jau pernai prašė parengti atmintinę, kuria vadovaujantis ir būtų galima teikti ataskaitas, nes vienodos ir konkrečios tvarkos, kaip tos ataskaitos turi atrodyti, nėra. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius žadėjo tai padaryti kitiems metams.

Vicemeras Darius Jakavičius, kalbėdamas apie Slavikų pagrindinės mokyklos ataskaitą, kritikavo sakinį, kad mokykla finansinių įsiskolinimų neturėjo.

„Gaunasi dviprasmiškas suvokimas ir pačioj mokykloj, kad mes išgyvename ir ko jūs čia norite iš mūsų, bet faktas, kad neišgyvenate be savivaldybės dotacijų“, – teigė D. Jakavičius, pridūręs, kad be savivaldybės prisidėjimo mokykla metus būtų baigusi su skolomis.

Kalbėdama apie specialistus, Slavikų laikinoji vadovė apgailestavo, kad mokykla neturi specialaus pedagogo ar logopedo.

„Kai mes netekome spec. pedagogo, bandžiau kreiptis į PPT (Pedagoginę psichologinę tarnybą), įsivaizdavau, kad iš dalies tam PPT ir yra, kad galbūt kartą per savaitę jie atvykti galėtų, bet nėra jokios pagalbos“, – teigė R. Dainelienė, ypač pabrėžusi logopedo poreikį mokykloje.

Analizuojant Kudirkos Naumiesčio gimnazijos ataskaitą kalbėta apie prastą mokinių motyvaciją, labai blogus pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus. D. Jakavičius informavo: šiam patikrinimui gimnazijoje pernai registravosi 31 dešimtokas, o 20 mokinių nesugebėjo gauti net ketverto, nors jie toliau mokosi 11 klasėje bei siekia vidurio išsilavinimo.

Tiesa, mokyklos direktorius taip pat informavo, kad absoliuti dauguma mokinių suvažiuoja iš atokesnių kaimų, gauna nemokamą maitinimą.

„Tai apie kokią kokybę galima kalbėti?! Kodėl jie trina mokyklos suolą, bet nesiekia įgyti profesijos?“ – skambėjo klausimai.

Kitokios politikos laikosi Griškabūdžio gimnazija, mat ataskaita atskleidžia, kad devyni mokiniai, baigę 10 klasių, mokslų gimnazijoje netęsė. Direktorius Arūnas Šalnaitis sako: „Sugebėjome jiems paaiškinti, kad jie savo mokymąsi turėtų tęsti kitur, nes jų vargas tolimesnėse klasėse – vargas ne tik jiems, bet ir mums, ir jų tėvams, ir perspektyvoje nieko gero nebus, atitinkamo išsilavinimo neturės. Dirbtinai juos pritempti iki brandos atestato, manome, netikslinga <...>. Mano manymu, žalinga, kai bet kas gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Ši galimybė atsiranda, kai atsiranda klasės krepšelis. Anksčiau visi darė kaip Naumiestis, o dabar nereikia dirbtinai surinkti ir murkdytis, imituoti, kad parengei abiturientą.“

Aptariant Meno mokyklos veiklos ataskaitą taip pat pasigesta konkretumo, nemažai kalbėta apie specialistų poreikį, svarstyta, kaip jų trūkumo problema galėtų būti sprendžiama.

„Kol kas pavojaus varpais neskambinu, tikiu, prisikalbinsiu, bet ateityje trūkumas nusimato“, – teigė direktorius E.Martinaitis, pabrėždamas, kad ši problema jau aktuali didžiuosiuose miestuose, tai ką bekalbėti apie regionus.

Pritraukiant reikiamus specialistus D. Jakavičius ir B. P. Vainius mato galimybę kažkurią dalį prie atlyginimo dotuoti iš savivaldybės biudžeto.

Tikėtina, kad ateinančią savaitę išsamiau bus griebiami ir kai kurie kultūrininkai, kurių įstaigų veiklos ataskaitos taip pat laukia tarybos narių verdikto.