Tvarkos apraše pakeisti dviejų Lietuvos higienos normų: HN 124 : 2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir HN 75 : 2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ kai kurie punktai.
Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės ryšiams su visuomene Daivos Klimavičienės, mokyklose ar vaikų socialinės globos įstaigose turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens net jei vaikai nemaitinami. Taip pat vaikų maitinimui mokyklose draudžiama tiekti tokius maisto produktus, kaip traškučiai ir kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai; maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais; gazuoti gėrimai; energetiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių koncentratai; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus); nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai); maisto papildai; maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.
Naujame apraše išvardinti vaikams maitinti rekomenduojami maisto produktai. Tai daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Be to, šiuos maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų.
D.Klimavičienės teigimu, naujuose nurodymuose išvardyti patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai. Svarbiausia patiekiamas maistas turi būti kokybiškas, įvairus ir atitikti saugos reikalavimus. Jis turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną. Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams: virimui vandenyje ar garuose, troškinimui. Be to, gaminant maistą turi būti naudojama kuo mažiau druskos ir cukraus ir visai nenaudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose rūkyti mėsos gaminiai vaikų maitinimui neturi būti tiekiami, o bendrojo lavinimo mokyklose tiekiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ir virtuvėje yra sąlygos, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną. Tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę. Daržovių ar vaisių mokiniams turi būti patiekiama kasdien ir rekomenduotina šviežių. Karštas pietų patiekalas turi būti pagamintas iš daug baltymų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės, vaisiai arba jų salotos. Valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, pipirų, garstyčių. Jei tiekiama arbata, turi būti sudaryta galimybė atsigerti nesaldintos arbatos.