Savivaldybė gavo paklausimą iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, kodėl mūsų rajone nėra vykdoma prievolė juridiniams asmenims patiems mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą. Kaip informavo rajono mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius, šis klausimas dar turės būti svarstomas ir sprendžiamas, nes to reikalauja tiek minėtoji Komisija, tiek Vyriausybės atstovas teigdami, kad savivaldybė nesilaiko įstatymo.

Anot mero pavaduotojo, savivaldybei atsiųstame Vyriausybės atstovo rašte teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą abonentai privalo atsiskaityti su paviršinių nuotekų tvarkytoju už pateiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Tarifą mūsų rajono taryba patvirtino dar 2018 m. per paskutinį metų posėdį. Mokestis už lietaus vandens sistemų priežiūrą mūsų rajone yra 0,23 centų už kub. m (be PVM) sutvarkyto paviršinio vandens. Už suteiktas paslaugas, t. y. paviršinio vandens sistemų priežiūrą, atnaujinimą ir kt., kasmet savivaldybė šias paslaugas rajone teikiančiai įmonei UAB „Šakių vandenys“ sumoka nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kiek iškrito tais metais kritulių, kiek buvo atlikta sistemų priežiūros, naujinimo ir kt. darbų. Visus metus buvo daug kalbama apie tai, kad verslininkai piktinasi šiuo mokesčiu, nes jiems nesuprantama, kodėl reikia mokėti už lietaus vandenį, be to, patvirtinus mokesčio tarifą, paaiškėjo, kad įmonės, turinčios nemažus žemės sklypus, jei metai buvo lietingi, už paviršinio vandens sistemų priežiūrą ir tvarkymą turėtų sumokėti solidžias pinigų sumas.

Mero pavaduotojas pateikė pavyzdžius, kokios sumos buvo apskaičiuotos už 2015 m. paviršinių nuotekų tvarkymą, nes, kaip žinia, tie metai buvo itin lietingi. Anot B. P. Vainiaus, tais metais didžiausia sąskaita už paviršinio vandens tvarkymą rajone buvo apskaičiuota UAB „Daimeksa“ – 5 tūkst. 800 eurų, UAB „Hidrotechnika“ – 850 eurų, o ir kitoms įmonėms lietingais metais už šią paslaugą būtų tekę pakloti nemenkas sumas.

Anot verslininko ir tarybos nario Arūno Tarnausko, kalbant šiuo klausimu, didžiausią nuostabą kelia, kodėl rajone nustatytas toks didelis tarifas – jam tekę girdėti, kad kitose savivaldybėse mokestis svyruoja nuo 0,06 iki 0,15 cento už kub. metrą. Pasak A. Tarnausko, didelis tarifas – tai turbūt ir yra ta priežastis, kodėl buvo susilaukta iš verslininkų tokio didelio pasipriešinimo.

Šias paslaugas teikiančios įmonės UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas, paklaustas, kodėl mūsų rajone už paviršinių nuotekų tvarkymą nustatytas toks didelis mokesčio tarifas, sako, kad tarifas apskaičiuotas pagal tai, kiek įmonė, suteikus šią paslaugą, turės sąnaudų, ir pagal nustatytą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos metodiką.

„Nenustatinėjome šio mokesčio tarifo lygindamiesi su kitų savivaldybių vidurkiais, nes, kiek teko girdėti, yra ir didesnį tarifą nusistačiusių, ir mažesnį tarifą turinčių savivaldybių. Šis mokesčio tarifas, kaip ir vandens ar nuotekų mokesčių tarifai, yra nustatomas pagal aiškiai reglamentuotą Komisijos metodiką ir yra tikslinamas kas metai, nes kiekvienais metais kritulių kiekis iškrenta kitoks“, – aiškina K. Vilkauskas.

Anot mero pavaduotojo, taryba vis tiek turės pasitvirtinti tvarką, kaip ir kokius mokesčius iš juridinių asmenų už lietaus vandenį turės rinkti „Šakių vandenys“. Tačiau B. P. Vainius sako, kad savivaldybės interesų netenkina tarybos patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytas 0,23 cento tarifas, nes kitose savivaldybėse jis nėra toks aukštas.