Kiekvienais metais rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės priversti skaičiuoti nuostolius, kurių pridaro į pasėlius įsisukę šernai, gyvulius puldinėjantys vilkai ar miškuose bei paupiuose šeimininkaujantys bebrai. Neretai ūkininkus piktina ne tik laukinių gyvūnų daroma žala, bet ir nuostolių kompensavimo tvarka. Svarstoma, jog galėtų būti įsteigtas koks nors specialus fondas žvėrių padarytai žalai atlyginti.

 

Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija ūkininkams ir juridiniams asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio veikla, gamtos ir negamtos reiškinių padarytai žalai  nustatyti. Komisijai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėjas bei rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Alfridas Vigelis. Šiemet iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių buvo gauta apie dešimt pareiškimų dėl miško gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir apžiūrų vykdymo. Pagal įstatymą, ūkininkas, pastebėjęs žvėrių daromą žalą, turi apie tai pranešti per 3 dienas. Gavusi prašymą, komisija per 7 darbo dienas turi nuvykti į laukus ir apžiūrėti, kokie pasėlių plotai sunaikinti. Tik sulaukus statistinių derlingumo duomenų bei rinkos kainų, atlikus paskaičiavimus pagal patvirtintą metodiką, turi būti atlyginama žala. Kartais būna nepatenkintos abi pusės – tiek ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, tiek medžiotojų būreliai, privalantys atlyginti jų medžioklės plotuose žvėrių padarytą žalą. Vieniems atrodo, kad žalos atlyginimo suma per maža, o kitiems, atvirkščiai, – per didelė.  Neradus bendro sutarimo, ginčai persikelia į teismą. Tokių atvejų rajone yra buvę. Visgi komisijos pirmininkas A.Vigelis pastebi, kad dažniausiai rajono ūkininkams ir medžiotojams pavyksta susitarti gražiuoju. Medžiotojai stengiasi atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais.  

Kaip sakė komisijos pirmininkas A.Vigelis, šiemet bene didžiausius nuostolius patyrė Kubilių žemės ūkio bendrovė, - 28 ha kukurūzų lauke šernai išmindė apie 8 ha pasėlių. Pernai patirtų nuostolių aktas buvo surašytas dėl ūkininkui Sigitui Stanaičiui padarytos žalos. Jo ūkyje šernai sunaikino apie 4 ha kukurūzų plotą. Taip pat gana didelę žalą šiais metais šernai padarė Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonei priklausančiuose kukurūzų pasėliuose. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo gražiuoju buvo susitarta su medžiotojų būrelio nariais. Šį mėnesį taip pat gauti keli pranešimai dėl šernų išknistų ir išmindžiotų žieminių kviečių pasėlių Baltkojų ir Plokščių kaimuose. Anot A.Vigelio, kai pasėliai yra prie pat miško, sunku išvengti neprašytų svečių vizitų. Jei šernai įlenda į kukurūzų lauką, medžiotojai net neturi galimybių juos pamatyti. Profesionalios medžioklės plotuose imamasi priemonių, kad žvėrys kuo mažiau eitų į laukus. Yra specialių repelentų, atbaidančių žvėris. Jie veiksmingi, jei tinkamai naudojami. Taip pat galima naudoti garsines patrankas ir kitas priemones. Deja, ne visi ūkininkai pakankamai stengiasi patys visais įmanomais būdais apsaugoti savo pasėlius nuo miško žvėrių.

Lapkričio 19 dieną Slavikų seniūnijoje Juškakaimio kaimo gyventojas Pranas Leškevičius rado vilkų papjautas dvi avis, o jo kaimynas Bronius Bosas neteko ožkos. Dėl patirtų nuostolių slavikiečiai pirmiausiai kreipėsi į seniūną, kuris prašymus dėl žalos atlyginimo perdavė savivaldybės komisijai. Rajono gamtosaugininkų manymu, kyla įtarimų, kad į Slavikų seniūniją vilkai užklydo iš Kaliningrado srities. Pagal turimą statistiką, rajono miškuose vilkų yra likę gana nedaug - tik šeši, o visoje Marijampolės apskrityje priskaičiuojama dešimt vilkų. Yra numatyta konkreti nuostolių atlyginimo tvarka dėl vilkų padarytos žalos.„Gyvuliai, priklausomai nuo jų veislės ir vertės, vertinami rinkos kaina. Nuostolius, patirtus dėl vilkų, dengia valstybė iš Aplinkos apsaugos fondo lėšų, surenkamų už medžioklės plotų nuomą,“- patirtų nuostolių kompensavimo tvarką aiškino A.Vigelis. Aplinkos ministerijos patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas 2013–2014 metų  medžioklės sezonui – 21 vilkas. Nors vilkų medžioklė prasidėjo tik nuo spalio 27 dienos, tačiau limitas Marijampolės apskrityje jau „išnaudotas“, - vienintelį leistą sumedžioti vilką Vilkaviškio rajono kelyje „nutrenkė“ automobilis. Taigi, medžioti vilkų rajono miškuose negalima. Kai kuriose apskrityse  pranešimų skaičius apie vilkų daromą žalą padidėjo, tad ministerija žada peržiūrėti situaciją dėl vilkų medžioklės limitų. Lietuvos miškuose šiuo metu likę tik 208 vilkai.

Dėl bebrų padarytos žalos pareiškimų savivaldybės komisija gauna gana retai. Kol kas likęs neišspręstas tik vienas prašymas dėl žalos miškui nustatymo. Paprastai su bebrais susidoroja patys kaimo gyventojai bei medžiotojai, nes šiuos aštriadančius galima naikinti be jokių apribojimų. Kaip sakė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorius Vidmantas Olensevičius, žmonės gali drąsiai patys išardyti bebrų suręstas užtvankas ar imtis kitokių priemonių prieš bebrus. Juos leidžiama naikinti selektyviniais spąstais, išginti iš urvų su šunimis arba šaudyti. Nepaslaptis, jog bebrai naikinami gana aktyviai, tačiau anot gamtosaugininkų, pavojaus, kad jų liks per mažai, kol kas nėra.