Entuziazmas, užsispyrimas ir... 15 metų senumo dviratis – trys dalykai, su kuriais kraštietė Erika Pavalkytė leidosi į kelionę aplink Lietuvą. Dar pernai į pėsčiųjų pažintinę „Camino Lituano“ kelionę nepabūgusi leistis  Erika įgyvendino seniai vystytą mintį – apkeliauti Lietuvą minant dviračio pedalus.

„Vysčiau tokią idėją jau prieš dvejus metus, kai baigiau ketvirtą kursą universitete, bet viena pabijojau, tai apsiribojom tuo metu su drauge „Camino Lituano“ keliu. Pernai irgi jau norėjau išvažiuoti, nusipirkau šalmą ir kuprines, bet tuomet vėl nepavyko išvykti“, – mintimis dalinasi Erika.

Galiausiai mergina nusprendė leistis į kelionę šiemet, likus mažiau nei dviem savaitėms iki magistro diplomo įteikimo šventės.

„Pati fiziškai nuo rugsėjo ruošiausi labiau žygiui Ispanijoje, lankiau baseiną, daug vaikščiojau, tad specialiai kelionei dviračiu nesiruošiau. Pagalvojau, kad kol fizinė būklė gera, reikia iškart važiuoti“, – apie sprendimą prasitaria mergina.

Nors pati E. Pavalkytė kelionei buvo pasiruošusi, visgi transporto priemonė buvo pasirinkta ne pati naujausia.

„Kelionei dviračio pradėjau ieškoti spalio mėnesį, konsultavausi su dviratininkais, bet man vis kažkas nepatikdavo, juk geras dviratis daug kainuoja. Suabejojau, ar ta investicija man tikrai pasiteisins. Galiausiai nusprendžiau, kad pasiimsiu tokį, koks yra namuose – brolio dviratis, kurį jis pirko... trečioje  klasėje. Prieš išvažiuojant dar nuvežiau meistrams patikrinti, bet niekad neprasitariau, kad su tokiu važiuosiu aplink Lietuvą“, – apie dviračio pasirinkimą dėsto Erika.


Mergina per 12 dienų nuvažiavo 1195 kilometrus ir įvykdė pagrindinį tikslą – atkartojo Lietuvos kontūrą.

Visgi mergina prasitaria, kad dėl laiko stygiaus teko laikyti tempą, o dėl netikėtų sustojimų tekdavo atsigriebti kelyje. Nors, merginos teigimu, visą maršrutą pavyko įvykdyti pagal planą, 15 metų senumo dviratis kėlė nemažų iššūkių.

Erikai teko ne tik prisipūsti oro į padangas, bet ir pasikeisti kamerą, visą padangą ir lūžusią ašį.

„Po nakties Vilniuje radau tuščią padangą, pagalvojau, kad tik išėjo oras, tačiau Pabradės miškuose mano ratas tiesiog akyse išsileido“, – pasakoja pašnekovė.

Visgi Erika tikina, kad minties, jog reikia baigti kelionę ir grįžti namo, net nebuvo: „Aš sakau – arba pradėti ir užbaigti iki galo, arba nepradėti visai, tai čia toks buvo principo reikalas.“

E. Pavalkytė, paklausta, kodėl apskritai kilo tokia idėja, atsako paprastai: „Todėl, kad smagu kažką naujo pabandyti, patirti ir pažiūrėti, kaip sekasi įveikti kliūtis.“

Erikos manymu, tokiai kelionei nereikia specialaus pasiryžimo.

„Tiesiog sėdi ir važiuoji – aš niekada neapsikraunu su mintimis, kad gali kažkas atsitikti, nebijau viena keliauti, visada žinau, kad net ir iš pačios beviltiškiausios situacijos pavyks išsisukti“, – nedvejodama sako pašnekovė.

E. Pavalkytė pabrėžia, jog tokios kelionės ne tik užgrūdina, bet ir išmoko, kaip reikia tvarkytis įvairiose situacijose, ir parodo, kad kartais nėra ko jaudintis dėl menkniekių.

Apie ateities žygius mergina kalba atsargiai – ką tik atsiėmusi magistro diplomą tokių rimtų žygių neplanuoja, tačiau mano, kad dar šiai vasarai bus sugalvota nuotykių...

Iš viso E. Pavalkytė keliavo 12 dienų, iš jų 11 dienų buvo važiavimo. Per šias dienas buvo įveikta 1 tūkst. 195 kilometrai.

Milda Čebanauskaitė