Praėjęs šeštadienis visuose muziejuose buvo išskirtinė diena, nes sutapo Tarptautinės muziejų dienos ir Europos muziejų nakties datos. Zanavykų muziejaus kolektyvas nelaužo tradicijų, bet nebijo laužyti standartų. Todėl programoje, be tradicinio ekspozicijų lankymo, buvo daug vietos improvizacijoms – dieną naujų saviraiškos būdų ieškojo jaunieji teatralai, o vakaras dovanojo smagaus šurmulio. Jei charizmatiškasis Jokūbas Jankauskas soliniame koncerte privertė siūbuoti ir kartu dainuoti pagal gerai žinomus šlagerius, tai šakietis stand-up komedijos atstovas Simanas Žurauskas dalijo perliukus, kurie, pasirodo, prajuokina ne tik jaunimą.
Lietus neišgąsdino
Zanavykų muziejus kasmet aktyviai mini tiek Tarptautinę muziejų dieną, tiek nuo 2005 m. paskelbtą Europos muziejų naktį. Tai unikali proga muziejaus bičiuliams ir tiems, kas muziejus dar tik jaukinasi, nemokamai aplankyti nuolat veikiančias ekspozicijas, dalyvauti interaktyviose veiklose ir prisijungti prie pramoginės vakaro programos.
Muziejaus kolektyvas džiaugiasi, kad šeštadieninis lietus nesutrukdė numatytoms veikloms ir neišgąsdino lankytojų, kurių buvo gana gausiai. Smagus sutapimas, kad tą dieną vyko ir projekto „Teatro injekcija“ veiklos. „Impro teatras“ kartu su aktore Silvija Šumskiene bei neformalia Zanavykų muziejaus jaunimo grupe kvietė aktyvų jaunimą į saviraiškos bei kūrybiškumo skatinimo užsiėmimus aktualizuojant šių dienų tarp jaunimo kylančias problemas bei skatinant domėjimąsi psichine gerove. Žinutė aiški ir paprasta: nereikia bijoti suklysti, o atvirkščiai – reikia išmokti pasidžiaugti savo klaidomis.
„Impro teatras“ kartu su aktore Silvija Šumskiene bei neformalia Zanavykų muziejaus jaunimo grupe kvietė aktyvų jaunimą į saviraiškos bei kūrybiškumo skatinimo užsiėmimus aktualizuojant tarp jaunimo kylančias problemas bei skatinant domėjimąsi psichine gerove. G. Sutkuvienės nuotr.
Stand-up komedija: nuo Amerikos iki Šakių
Ieškant stand-up komedijos apibrėžimo kyla šiokių tokių keblumų, mat lietuviško atitikmens šiai svetimybei pakeisti lyg ir nėra. Tai tarsi improvizuotas komiko pasirodymas stovint prieš auditoriją, dalinantis patirtimis, išgyvenimais, atkuriant nuomones ar analizuojant faktus humoristiniu būdu. Šiai komedijos formai būdinga neribojama kūrybinė laisvė, todėl nusikeikti improvizuojant – nieko tokio, o patys komikai sako, kad juokauti galima apie bet ką ir iš bet ko. Dar daugiau – jie įsitikinę, kad juokaujant perspausti beveik neįmanoma.
Kadangi iš Šakių jau galima priskaičiuoti net kelis šio žanro atstovus, visada smagu, kai jie savo pasirodymus surengia ten, iš kur kilę. Šeštadienį Zanavykų muziejuje keturiasdešimties minučių pasirodymą padovanojęs Simanas Žurauskas prisipažįsta tikėjęsis kalbėti... į tylą, nes tamsiame bare surengti stand-up komediją yra gerokai lengviau nei šviesiame muziejuje, kai salėje klausosi mamos bendradarbės. Tačiau viskas pavyko gana gerai.
„Girdėjau net komentarų, kad žmonėms patiko ir kad, va, visai nesikeikė“, – įspūdžiais dalinasi Simanas. Jis labai džiaugėsi iš muziejaus gavęs pakvietimą atvykti ir vertina pastangas šią vietą padaryti šiuolaikiška, patrauklia jaunimui. Gana lengvai jis susidorojo ir su „užduotimi“ nekalbėti apie „antrą galą“, o keletui iš anksto suplanuotų istorijų, sako, iš pagarbos publikai pritaikęs „švelnesnę versiją“.
27-erių vaikino biografija ir be stand-up komedijos gana spalvota bei įdomi: nuo gelbėtojo darbo JAV, praktikos Maltoje, mainų programos Suomijoje, trumpos stotelės Nyderlanduose iki metų Kanadoje, vaikant iš kempingo meškas ir bandant laimę ant stand-up scenos Vankuveryje. Visos patirtys padeda rašant scenarijus. Kitas Simano mėgstamas įkvėpimo šaltinis – faktai, aplink kuriuos paskui smagiai įsisuka visa humoristinė istorija.
„Tėvai, manau, tiesiog susitaikė ir nesikiša, nepamokslauja, – paklaustas, ar artimieji palaiko, kalba vaikinas. – Esu kažkada klausęs tėčio, ką jis mano apie mano pasirinkimus. Atsakymą gavau išmintingą – kad nuo jo nuomonės vargu ar kas pasikeistų, o jiems svarbiausia, kad sūnus gyventų teisingai – darytų tai, ką mėgsta, ir iš to pragyventų.“
Simano stalčiuje rastume ir logistikos bakalauro diplomą. Pabandė padirbėti ir šioje srityje. Ne jam. Užtat dabar kasdien palinkęs rašo net po kelias valandas.
„Jei kas būtų pasakęs mokykloje, kad taip bus, būčiau nepatikėjęs, nes iki aštuntos klasės mama rašinius padėjo rašyti“, – sako šypsodamasis Simanas. Komedijos žanras plačiąja prasme jį užkabino dar ankstyvoje jaunystėje – pamėgo aktorių Džimą Kerį, jo kuriamus personažus. Apie stand-up tada nieko nežinojo. Tik gerokai vėliau jo dėmesį patraukė televiziniai humoro projektai, pradėjo atrasti lietuvių komikus – Katlerį, Jankevičių, Stonkų, Ambrazevičių. Gali pasirodyti neįtikėtina, bet Simanas šiuo metu didžiąja dalimi išgyvena iš to, ką sukuria. Trumpai tariant, jo visas fokusas šiuo metu į stand-up komediją, dar bendradarbiauja su Laisvės TV, rašo tekstus ir aktyviai bendradarbiauja kuriant naują laidą „Nebesvaik“, skirtą svaiginimosi priemonių vartojimo prevencijai.
Paklaustas, ar dar prisimena įspūdžius iš paties pirmojo jo stand-up pasirodymo, Simanas linksi ir pasakoja, kad tai buvo Hiustone, bare.
„Sekėsi visai neblogai, bet tą patį vakarą pabandžiau dar kitame bare ir prakalbėjau tiesiog... į tylą. Mes tai vadiname bombinimu, kas reiškia, kad buvo labai labai blogai. O kai pasirodymas labai pasisekęs, vadiname kilinimu (iš anglų k. – nukauti, smarkiai nustebinti)“, – linksmą terminologiją atskleidžia Simanas ir patikina, kad pabombinti būtina kiekvienam komikui reguliariai ir tai nenumuša ūpo dar kartą lipti į sceną.
Su kolegomis Laura Dragūnaite ir Kristoforu Vaidučiu jie šiuo metu keliauja po Lietuvą su programa „Tradicinė Šeima“. Tai trijų komikų, užaugusių (ne)tradicinėse šeimose, patirčių, nuotykių ir įžvalgų kokteilis. Kol kas stotelės Šakiuose kolektyvas nenumatęs, bet šeštadienį pasimatavęs zanavykišką sceną Simanas daro išvadą – šakiečiai bajerius supranta ir juoktis mėgsta.
Algimantas iš Gotlybiškių:
