Premija – kraštietei kalbininkei

Giedrė Čepaitienė yra paskelbusi per 150 mokslo straipsnių, skaičiusi pranešimų daugiau kaip 70-yje mokslinių konferencijų (iš jų per 20 užsienyje), pati parašė ar kitaip prisidėjo prie 20 knygų (tarp jų ir vadovėlių) parengimo. D. Pavalkio nuotr.

Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos laureatė – kraštietė filologė, visuomeninės lituanistinės veiklos dalyvė ir organizatorė prof. dr. Giedrė Čepaitienė.

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimo premijos komisija, įvertinusi G. Čepaitienės plačiašakę mokslinę ir pedagoginę veiklą, lietuvių kultūrai ir lituanistikai nusipelniusių asmenybių paveldo tyrimą ir sklaidą, garsių gimtojo krašto asmenybių įamžinimą prasmingais leidiniais ir renginiais, nutarė skirti jai Kazickų šeimos fondo ir Lietuvių kalbos draugijos įsteigtą premiją.

Iš Pliorišių k. (Slavikų sen.) kilusi kalbininkė yra paskelbusi per 150 mokslo straipsnių, skaičiusi pranešimų daugiau kaip 70-yje mokslinių konferencijų (iš jų per 20 užsienyje), pati parašė ar kitaip prisidėjo prie 20 knygų (tarp jų ir vadovėlių) parengimo.

G. Čepaitienė yra ilgametė Lietuvių kalbos draugijos narė, aktyvi renginių dalyvė ir organizatorė, naujų sumanymų iniciatorė. Reikšmingas jos veiklos baras – gimtosios Zanavykijos žymių žmonių darbų, gimtosios šnektos tyrimai ir sklaida.

Kalbininkė yra Jono Jablonskio auditorijos Šiaulių universitete, taip pat ilgametės tradicinės mokslinės konferencijos „Jono Jablonskio diena Šiauliuose“, nuo 1990 m. rengtos kas penkeri metai universitete, iniciatorė ir įkvėpėja.
Už darbus, skirtus gimtojo krašto kalbai ir kultūrai, G. Čepaitienė 2010 m. apdovanota Jono Jablonskio premija. |

Kalbininko ir jo mokinės atminimą įamžinanti premija skiriama už reikšmingus mokslo ir mokslo populiarinamuosius bei mokomuosius darbus, atitinkančius pagrindines Petro Būtėno mokslinės ir pedagoginės veiklos sritis (akcentologija, dialektologija, norminamoji kalbotyra, onomastika, leksikologija ir leksikografija, tautosaka, kraštotyra, mokyklinė lituanistika) ir lituanistinės veiklos organizavimą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.