Nuotr. „Novos“ ansamblis tarsi etnokultūros aukso lobynas: siekia išsaugoti kraštro tradicjas, papročius ir perduoti jaunajai kartai.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Tokiu kvietimu folkloro ansamblis „Nova“ visus sukvietė į ansamblio veiklos 20-metį, kuris vyko Griškabūdžio kultūros centre. Šventėje dalyvavo esami ir buvę ansambliečiai, kuriems netrūko sveikinimų bei linkėjimų, taip pat daugybė svečių. „Nova“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejaus šventei paruošė išskirtinę programą apie nesibaigiantį žemdirbio darbų ciklą.
Jubiliejinė „Novos“ šventė prasidėjo Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias už „Novos“ ansamblį bei jo narius aukojo bei laimino klebonas Vytautas Mazirskas. Po mišių buvo aplankyti penkiolikos Amžinybėn iškeliavusių ansamblio narių kapai ir uždegtos žvakelės.
Jungia ne tik Nova
Patašinės etnografinį ansamblį 1958 m. subūrė tuo metu kultūros namams vadovavusi Česlova Dainelienė. 1994 m. Nijolė Černevičienė prie dainuojančių moterų prijungė grupelę šokėjų bei etnografinę kapelą, nuo 1996 m. ansamblis pasivadino „Novos“ vardu.
„Pasirinkome „Novos“ vardą, nes kolektyvo narius jungia Novos upelio krantai bei noras puoselėti savo krašto tradicijas, papročius, noras išsaugoti ir perduoti savo krašto kultūrą jaunajai kartai“, – kalbėjo kolektyvo vadovė N. Černevičienė.
Nuotr. Nijolė Černevičienė, beveik trisdešimt metų atidavusi kultūrai, dėkojo savo šeimai už supratimą ir palaikymą.
Kolektyvas dainuoja, šoka, renka savo krašto tautosaką ir taip parengia savo programas. Taip pat organizuoja tradicines šventes, pavyzdžiui, Sekminių šventė Rygiškiuose. Dvylika metų iš eilės rengiamos jaunųjų kanklininkų stovyklos, kurios išaugino gražų vaikų folkloro ansamblį „Užnovietis“, jam vadovauti ėmėsi N. Černevičienės dukra Raimonda.
Ansamblio vyrai atnaujino velykinių būgnų mušimo tradiciją kviesdami tikinčiuosius į bažnyčią šv. Velykų rytą. Kolektyvo narys Leonas Galginas pripažintas geriausiu Lietuvos pasakoriumi, smuikininkė Raimonda Černevičiūtė – vaikų ir moksleivių konkurso „Tramtatulis“ laureatė.
Plati veikla
Ansamblis koncertuoja rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse folkloro šventėse, yra Pasaulio lietuvių dainų švenčių nuolatinis dalyvis Vilniuje, koncertavo Lenkijoje, Rusijoje. Šiandien kolektyve yra 16 narių, kurie ne tik dainuoja Zanavykų krašto dainas, bet šoka šokius, ratelius, išlaikydami mūsų kraštui būdingą formą, turinį, autentišką atlikimo būdą. Ansamblio vadovė kartu su tautosakininku Jauniumi Vyliumi yra surengusi keletą ekspedicijų, kurių metu surinkta tautosaka publikuojama knygose „Išsirpo vasarėlė“, „Pranas Puskunigis“ ar kituose J. Vyliaus išleistuose tautosakos rinkiniuose.
Per 20 kūrybinio darbo metų nusifilmuota įvairiose televizijos laidose, dalyvauta radijo laidose. „Novos“ ansamblio įrašai dar ilgus metus skambės išleistose kompaktinėse plokštelėse – „Sūduvos krašto dainos ir muzika“ ir „Zanavykų krašto dainos ir muzika“. Už profesionalumą kolektyvui suteikta Lietuvos nacionalinio kultūros centro pirmoji kategorija.
Nuotr. „Novos“ ansambliečiai parengtame jubiliejiniame pasirodyme meniniu žodžiu ir vaizdiniais perteikė mūsų protėvių žemdirbišką pasaulėjautą.
Dalyvauja šeimos
Per 20 kūrybinės veiklos metų keitėsi kolektyvo sudėtis, pasak vadovės N. Černevičienės, 78 žmonės dalyvavo „Novos“ veikloje. Vadovė džiaugėsi, kad iki šių dienų išliko tradicija kolektyvą lankyti šeimomis – Vilma Venskūnienė ir jos sūnus Povilas, Singrida ir Aidas Gicevičiai su dukra Liepa, Audronė ir Redas Balnaičiai, Violeta ir Audrius Naumavičiai, Rimutė ir Leonas Galginaičiai ir kt.
Nuo šešerių metų iš rankų koncertinos nepaleidžiantis Viktoras Jasulevičius sako, kad Griškabūdžio krašto žmonės ypatingi, todėl jam miela dalyvauti „Novos“ ansamblyje, jis fiksuoja krašto tradicijas ir folklorą, šventėje rodė savo filmuotą medžiagą.
„Kai į kolektyvą įsijungė šokėjai – reikėjo ir muzikantų. Taip atsirado ir instrumentinė grupė, kurioje trys merginos – R. Černevičiūtė, L. Gicevičiūtė, Živilė Naujokaitytė – smuikuoja, armonikomis groju aš ir Nijolė, V. Jasulevičius koncertina, A. Naumavičius basedla (liaudiškas kontrabosas), Birutė Kerušauskienė būgneliu“, – vardijo instrumentinės grupės vadovas Valdas Sinkevičius.
O paklaustas, ar dar neišseko etnografinių kūrinių aruodas, sako – ką groti tikrai dar turi dvidešimtmečiui į priekį.
Gyvenimo mokykla
Šiandien po Lietuvą ir užsienį pabirę ansambliečiai kalbėjo, kad dalyvavimas ansamblio veikloje jiems davė kitokį vertybių supratimą, šokėjai džiaugėsi, kad išmoko būti pasitempę, buvusi novietė Vida Bagdonienė subūrė ansamblį „Gandružis“ Būdos kaime (Kazlų Rūdos sav). Nuo mažumės su kolektyvu užaugo ir jame smuiku groja bei kanklėmis skambina vadovės N. Černevičienės dukra Raimonda.
„Mano kūrybos kelias prasidėjo nuo Plokščių ansamblio: pirma pradėjo tekėti Plokščių „Vaiguva“, o po to Patašinės „Nova“. Todėl ir šiandien mus sieja kūrybinis bendradarbiavimas su rajono ir daugeliu kitų folkloro kolektyvų“, – kalbėjo N. Černevičienė.
Turime gyvu pavidalu
„Nova“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejaus šventei paruošė išskirtinę programą – žemdirbio darbų ciklą demonstravo ne tik scenoje, bet ir filme, kuriame užfiksuota laukų šventinimo apeigos, sėjos darbai, javų lankymo papročiai. Žiūrovai galėjo įsitikinti, kad šventa ugnis, šventa duona – tai mūsų protėvių dieviškumo ir šventumo pajautos ir apraiškos. Pasirodyme dalyvavo atvykę net septyni folkloro ansambliai: Kazlų Rūdos kultūros centro folkloro ansamblis „Sūduonia“ (vad. Eglė Bernotienė), Jurbarko Kultūros centro folkloro ansamblis „Imsrė“ (vad. Birutė Bartkutė), Ringaudų kultūros centro folkloro ansamblis ,,Ringauda“ (vad. Lina Apuokienė), Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblis „Diemedis“ (vad. Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė), Būdos kultūros namų folkloro ansamblis ,,Gandružis“ (vad. Vida Bagdonienė), Sintautų kultūros folkloro ansamblis „Santaka“ (vad. Jūratė Navickienė), Plokščių daugiafunkcio centro folkloro ansamblis ,,Vaiguva“ (vad. Asta Grigaitienė) bei Patašinės „Užnovietis“.
Buities, darbo bei apeiginės dainas įrašė „Novos“ ansambliečiai, o muziką apeiginėms dainoms pritaikė ir sukūrė Ž. Manakauskaitė-Zenevičienė.
Nuotr. Renginyje dalyvavo gausus būrys folkloro kolektyvų, su kuriais „Novos“ ansamblis gražiai bendradarbiauja.
Turi pamatyti ir kiti
„Šiandien jūs panirot į gilesnius mūsų istorijos klodus. Manau, kad šitą jūsų puikų senųjų apeigų sceninį pastatymą turėtų pamatyti ir daugiau žmonių“, – apie šiai šventei parengtą ansamblio pasirodymą kalbėjo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė. „Kol Novos upė tekės, lai noviečių dainos skambės“, – šie linkėjimai buvo skirti Patašinės folkloro ansambliui „Nova“. Sveikinusieji ansambliečiams linkėjo, kad niekada nepristigtų entuziazmo, kad vadovai įveiktų visus sunkumus, juk švenčia kolektyvas ne namuose, ne Panovių laisvalaikio salėje, o Griškabūdyje.
„Novos“ vadovė N. Černevičienė, jau 29 m. puoselėjanti zanavykišką kultūrą, šventės metu vilkėdama aukštaitišku kostiumu nepamiršo ir savo aukštaitiškų šaknų, o „Novos“ kolektyvo nariai apgobė skara vadovės pečius sakydami, „kad tik po mamos skara šilta, jauku ir saugu“.
Po koncerto „Novos“ ansamblio nariai kvietė paskanauti jų rankomis pagamintų zanavykiškų valgių, pasižiūrėti „Novos“ 20-mečio veiklos foto parodą.
Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Folkloras“ tema „Prašom, prašom ant didžio dvarelio...“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.