Nuotr. Šeimininkių paruoštus valgius skanavo daugiau nei šimtas susirinkusių žiūrovų.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Spalio 8 d. Veršių kaime vyko jau devintoji „Bulvės šventė“, kurios metu buvo pristatyta 17 patiekalų iš bulvių. Keturiolika šeimininkių ir vienas vyras kulinaras siūlė paragauti sočios mišrainės, vėdarų apgavikų, bulvinių ragelių, šventinio kugelio, medžiotojų cepelinų, pagal itin seną receptą pagamintą kiaulapilvį, bulvienės, bulvių pyrago ir kitų patiekalų. Kaip ir kasmet, šventės metu išsiaiškinta, kieno bulviniai patiekalai yra patys skaniausi. Tokiais buvo pripažinti ir apdovanoti Jovitos Aleksaitytės, Irenos Grybienės, Liudvinos Kutkaitienės ir Antosės Rainienės pagaminti valgiai.
Derlius jau bulvinėje
Nuo seno iki Mykolinių (rugsėjo 29 d.) lietuviai baigdavo bulviakasį. Zanavykai derlių į bulvinę pildavo per Mėnulio pilnatį – kad gerai išsilaikytų iki kitos vasaros.
Šventės iniciatorė, tuometinės Veršių laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Audronė Bingelienė pasakojo, kad kasmet Veršių kaimo gyventojai po bulviakasio rinkdavosi į pabaigtuvių šventę, o kai ši pabodo, tai nusprendė sukviesti kaimo šeimininkes, kurios pagamintų patiekalų iš bulvių.
Nuotr. Gardžiausiu patiekalu buvo pripažintas Jovitos Aleksaitytės bulvių pyragas.
„2008 m. į pirmąją šventę susirinko septynios šeimininkės iš Veršių kaimo, iš laukų su pakinkytu arkliu darbininkai grįžo su šakėmis ir pintinėmis, su pilnais maišais bulvių – taip simbolizavo senovinį bulviakasį. Po kelerių metų pakvietėme šventėje dalyvauti ir visos Sintautų seniūnijos šeimininkes. Pas mus puikiai gamina kaimo marčios ir... vyrai. Vidas Kriaučiūnas visuomet verda cepelinus su varške ir įvairiais mėsos įdarais – šernienos, stirnienos, o vyriausia kaimo šeimininkė, iš Dzūkijos kilusi Antosė Rainienė nustebina dzūkiškais patiekalais ir dalyvauja visose šventėse. Moterys labai kūrybingos, kasmet pagamina po naują patiekalą iš bulvių, kitos gamina tradicinius“, – pasakojo A. Bingelienė ir pridūrė, kad šiemet šventė sutraukė virš šimto žiūrovų, todėl dešimtoji „Bulvės šventė“, pasak jos, tikrai bus.
A. Bingelienė dėkojo ir šventės rėmėjams, bulvių augintojams Vaidai ir Jonui Daugėlams.
Keptas kiaulės pilvas
Sunku įsivaizduoti šiandien lietuvio stalą be bulvių, iš kurių pagaminti patiekalai labai dažnai puikuojasi ant kasdienio pietų stalo. Gražina Levickienė dažnai savo šeimynai kepa kugelį.
„Mano mama per didžiąsias metų šventes – Velykas ir Kalėdas – kepdavo kugelį su rūkyta kiaulės karka. Todėl ir šiai šventei tokį kugelį iškepiau ir pavadinau šventiniu. Kepiau pečiuje, skonis nuo kepto orkaitėje labai skiriasi: pečiuje keptas būna ne toks sausas, o riebus“, – kalbėjo šeimininkė.
Ji paruošė šiai šventei ir tradicinį patiekalą – kiaulapilvį, kurį išmoko kepti iš močiutės.
„Anksčiau žmonės buvo labai taupūs, todėl papjovę kiaulę stengdavosi sunaudoti viską, kas įmanoma, netgi kiaulės pilvą. Jį paruošdavo kepimui, prikimšdavo tarkių, ne per daug, kad nesuplyštų, pridėdavo spirgučių ir kepdavo pečiuje apie tris valandas. Dabar tokį patiekalą dar pagardinu spirgučių padažu arba grietine“, – rodė garuojantį patiekalą šeimininkė.
Nuotr. Gražina Levickienė kasmet iškepa kiaulapilvį.
Sintautiškė Antanina Kutkaitienė nustebino visus paprasta sriuba – bulvieniuke, kurią pagyvenusi moteris verda kasdien, o ja mėgaujasi ir visi šeimos nariai. Šeimininkė patikino, kad deda daržoves, kad būtų gardžiau, užspirgina, o štai dėl sriubos skonio – tai jau šeimininkės ilgametė patirtis ir paslaptis.
Išmanios tos šeimininkės
Valgių iš bulvių įvairove kasmet nustebinančios šeimininkės ir šiemet vaišino naujais patiekalais. Iš Keturnaujienos atvykusi jauna šeimininkė Jovita Aleksaitytė nuolat domisi kulinarinėmis naujovėmis, ji visus nustebino bulvių pyragu, kuris buvo pripažintas gardžiausiu patiekalu. Dalia Stravinskienė iš Veršių pasakojo, kad vienas jos šeimos narių pietums nori cepelinų, kitas – kugelio. Tai ji nuolat namuose gamina ir šventės dalyvius vaišino patiekalu, kurį pavadino „Cepelinų ir kugelio duetas“.
„Tešlą paruošiu kaip cepelinams, dedu mėsos įdarą, formuoju cepeliną, bet jų neverdu, o kepu orkaitėje. Pagardinu spirgučių ir svogūnų padažu ir patiekiu“, – kvietė visus ragauti gražiai apskrudusių cepelinų.
Kita veršiškė Daiva Armonienė susirinkusių teismui šiemet pateikė patiekalą „Mėsikė tarkių pataluos“, kuris gaminamas panašiai kaip tarkiniai blynai, tik į vidų dedama paruošta malta mėsa ir kepama ilgiau keptuvėje. Pirmą kartą šventėje dalyvavusi sintautiškė Aušra Valaitė atvežė pačios pagamintą mišrainę, kurią apibūdino kaip labai sočią. Ji valgiui gaminti naudoja tik naminius produktus. O puiki Veršių kaimo šeimininkė Irena Grybienė šventei paruošė bulvių ragelius su grybų įdaru. Šventėje, aišku, karaliavo bulviniai vėdarai, pagaminti vištų skūrelėse, su grikiais ir spirgučiais.
„Bulvės šventės“ dalyviai paskanavo puikių šeimininkių valgių, kuriuos galėjo užgerti Julijos Bingelienės pagaminta gira ir Elenos Kudirkienės paruoštomis žolelių arbatomis. Šventės metu vyko loterija, veikė bulvių turgelis, grojo šaunūs muzikantai iš Daumantų.
Nuotr. Vidas Kriaučiūnas priverda cepelinų.
Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kulinarinis paveldas“ tema „Apsilankę „Bulvės šventėje“ liko sotūs ir pilni įspūdžių“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.